Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-03-17 |
Klaipėdos dramos teatre kovo 20 ir 21 dienomis vyks paties didžiausio pasaulinio potvynio mito įkvėpta Jokūbo Brazio režisuojamo spektaklio „Nojaus arka“ premjera.
Domo Rimeikos nuotr.
„Susitikdavome ir daug kalbėdavome, kažkada nustojome kalbėti ir pradėjome daryti“, – pasak J. Brazio, kūrybinės laboratorijos principu vykusio spektaklio statymo procesas prasidėjo nuo Senajame Testamente pateiktos Nojaus istorijos analizės, nuo įsižiūrėjimo į platesnį kultūrinį kontekstą.
„Iš vienos pusės, kitaip net negalima statyti biblijinių tekstų. Laboratorija reiškia, kad viskam yra vietos, viskam yra laisvė, ir tik kūrybinės komandos idėjos yra branduolys – mes ir ieškojome tų idėjų. Biblijinis tekstas labai talpus – kiekvieną eilutę galima savaitę analizuoti ir išgryninti mums visiems tinkamą sceninį veiksmą, atliepiantį tos eilutės svorį. Tai nereiškia, kad matysite tos eilutės iliustraciją, bet įdomu suvokti jos svorį ir ieškoti jos papasakojimui tinkamų sceninių priemonių“, – apibūdino režisierius.
Jo ir visos komandos kuriama „Nojaus arka“ vyks kiek industriniame, globalaus pasaulio kraštovaizdyje, pagrindiniai scenografijos formantai – jūriniai konteineriai. Juose ir aplink juos skleisis scenos, kuriamos vienuolikos nuolat persikūnijančių aktorių.
Režisieriaus žodžiais, spektaklis neturės tradicinės, linijinio ir nuoseklaus pasakojimo struktūros. „Tai ne
istorijos perpasakojimas ir ne psichologinė drama. Spektaklis veikia ikonoklastiškai – vaizdas po vaizdo, scena po scenos, kiekviena jų turi savo pradžią ir pabaigą, bet nesujungiamos į linijinę schemą. Spektaklis – tai tvano nuojautos analizė“, – sakė J. Brazys.
Spektaklyje vaidinantys aktoriai dalinosi, kad darbas su „Nojaus arkos“ medžiaga, gilinimasis į ją ir jos analizavimas neišvengiamai atliepė ir vidinę kiekvieno būseną.
„Man atrodo, debesys renkasi, jau apsiniaukę, o gal jau ir krapnoja. Ir dabar yra apsisprendimo momentas – ar susibursime kartu statyti arkos, ar ne, nuo to viskas priklausys“, – svarstė aktorius Džiugas Grinys.
Jam tai ne pirmas spektaklis su J. Braziu, aktorius tvirtino, kad kaskart tai asmeniškai praturtinanti patirtis, šiame spektaklyje, anot aktoriaus, jis ir kolegos yra režisieriaus viziją išreiškiantys potėpiai. „Įlindęs į kiekvieną spektaklio kostiumą, iškart gauni vis naują personažą, neturime ištisinės pasakojimo linijos. Kiekviena scena kaip kažkoks paveikslas, kuriame esi potėpis, turintis svarbią funkciją“, – sakė aktorius.
Jo kolega Rimantas Pelakauskas akcentavo ilgai trukusį darbą su spektaklį įkvėpusiu mitu: „Laboratoriniu principu esame jau ne kartą dirbę, bet šiuo atveju buvo esminis skirtumas, kad pradžioje taip detaliai ir ilgai sėdėjome prie kelių puslapių Nojaus istorijos, ją analizavome ir fantazavome: kas tas švarus ar nešvarus gyvūnas, ką reiškia pasakymas, kad Nojus ėjo su Dievu ir taip toliau – iš to kilo labai daug impresijų. Jokūbas mums iš pradžių nebuvo atskleidęs, koks bus siužetas, manau, tik proceso eigoje dėliojosi ir pati spektaklio linija“.
Pasak aktoriaus, nors ir atsispirta nuo Biblijos, „Nojaus arka“ yra apie šiandieną: „Mes kuriame spektaklį apie šias dienas ir šių dienų pasaulį, kuriame tvyro ir Nojaus mito nuojauta – apokaliptinė atmosfera. Kai žiūrovai ateis į spektaklį – iš jo fragmentų susidės ši mintis, jausmas. Kur mes visi einame? Teatras neduoda atsakymų, kartu turime bandyti suprasti, kaip išsivaduoti iš nuodėmingo ir baisaus laikmečio“.
Aktorė Digna Kulionytė atitarė kolegoms pasidalindama sava tvano jausena: „Žiūrint, kas dedasi pasaulyje, atrodo, kad jau esame tvane. Tekyla klausimas, ar būsiu priimta į arką, ar liksiu už jos ribų. Yra kažkokia nuojauta, kad arką stato ar jau turi pasistatę galingi žmonės, negyvenantys tomis vertybėmis kaip aš. Man visiškai užtektų ir to vieno jau vykusio biblinio tvano, man net nereiktų tos arkos. Bet tikrai jaučiu, kad kažkokie debesys yra susikaupę“.
Aktorė minėjo per spektaklio kūrimo procesą keliaujanti su savais, minčių apie „Nojaus arką“ inspiruotais, išlikimo klausimais.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą