Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-06-30 |
Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad aktyviai socialiniuose tinkluose besireiškiantis, į Seimą nesėkmingai kandidatavęs klaipėdietis Gediminas Paplauskas ir jo valdoma VšĮ „Pilietinė žiniasklaida“ pažeidė ieškovės Nomedos Marčėnaitės garbę ir orumą bei iš dalies patenkino jos ieškinius dėl patirtos žalos atlyginimo.
N. Marčėnaitė prašė Klaipėdos apylinkės teismo pripažinti, kad pernai rugsėjį G. Paplausko ir VšĮ „Pilietinė žiniasklaida“ socialinio tinklo „Facebook“ paskyrose paskelbtas teiginys „Išbėgo verkti Nomedos, kurios rinkdavo vaikams, nu nuskriaustiems vaikams pašalpas, vargšams visokiems, bet berinkdama namą netyčia pasistatė. Nu tokia, čia lyrinis nukrypimas“ pažeidė jos garbę ir orumą;
Taip pat ji prašė įpareigoti abu atsakovus pašalinti šią įrašo dalį ir išplatinti paneigimą, nurodant, jog toks teiginys neatitinka tikrovės. Žinoma dailininkė-keramikė, laidų vedėja prašė priteisti jai solidariai 2 500 Eur neturtinės ir 1 270,5 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
N. Marčėnaitės teigimu, paskelbtas teiginys, kartu naudojant dvi jos nuotraukas, akivaizdžiai žemina jos garbę ir orumą, nes nurodoma, jog ji neva galėjo pasisavinti vaikams ir kitiems su sunkumais susiduriantiems asmenimis rinktos paramos lėšas ir iš jų apmokėjo namo statybas. Jos dalykinė reputacija esą menkinama ir dėl to, jog buvo teigiama, kad ieškovė moteris esą pragyvena tik iš valstybės biudžeto gaunamų lėšų ar mokesčių mokėtojų pinigų, nors tai nėra tiesa. M. Marčėnaitė tvirtino, kad pamačiusi šiuos įrašus ji patyrė ir neigiamą poveikį sveikatai, įvairias nepageidautinas fizines reakcijas.
Žinoma moteris nurodė, kad prieš inicijuodama šią civilinę bylą bandė susidariusią situaciją spręsti taikiai ir dėl to patyrė 1270,5 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai – už pretenzijos dėl garbės ir orumo pažeidimo perengimą. Šią sumą ji irgi paprašė priteisti iš atsakovų solidariai.
Bylą nagrinėjusi teisėja Vaida Railienė patenkino ieškovės prašymą rengti uždarus posėdžius, tad visuomenei prieinama yra tik rezoliucinė jos priimto sprendimo dalis.
Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko padėjėjas ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Donatas Odinas „Atvirą Klaipėdą“ informavo, kad G. Paplauskas ir VšĮ „Pilietinė žiniasklaida“ tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą, pripažinti, kad jų veiksmai buvo teisėti viešo intereso ribose ir atitiko žodžio laisvės principus.
Teismas N. Marčėnaitės ieškinį nusprendė tenkinti iš dalies. Konstatuota, kad minėtas teiginys pažeidė jos garbę ir orumą. Atsakovai įpareigoti per dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti tokią įrašo dalį ir išplatinti paneigimą. Iš jų solidariai priteista 1500 Eur neturtinės ir 1270,5 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų. Tai pat priteista atlyginti ir 5933,27 Eur teisinių išlaidų.
Toks sprendimas dar gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.
G. Paplauskas savo paskyroje „Facebook“ tinkle prieš paskelbiant sprendimą piktinosi, kad jam buvo uždrausta daryti posėdžio garso įrašą, kad nusišalinusią teisėją teismo pirmininkė grąžino nagrinėti bylą, kad posėdžiai buvo uždari. Jis kvietė atvykti prie Palangos teismo rūmų, kur nagrinėta byla, „ir palaikyti pilietinę žiniasklaidą“.
„Nepriklausoma žiniasklaida gali egzistuoti tik tada, kai visuomenė gina teisę kelti klausimus, kritikuoti viešus asmenis ir laisvai diskutuoti apie viešojo intereso temas“, – rašė G. Paplauskas.
Prieš teismo posėdį prie jo rūmų su plakatais buvo pasirodęs kitas aktyvus klaipėdietis Virginijus Partaukas.
Jo nuotraukomis pasidalinusi kita aktyvistė Virginija Jurgilevičienė išreiškė kritiką tokiam teismo sprendimui: „Kokie galingi yra pinigai, jie padės likviduoti žalą. Manau, kad teismas piknaudžiauja savo galiomis. Jei tylėsite, tai nemokėsite, jei kalbėsite, tai brangiai sumokėsite“.
Po to, kai buvo paskelbtas sprendimas, kitame įraše G. Paplauskas piktinosi toliau: „Vaida #Railienė (“teisėja” iš Palangos) draudė daryti garso įrašą, priėmė suklastotus įrodymus kuriuos teikė advokatas Julius Sakalauskas, padarė posėdį uždarą be jokio pagrindimo, neva ten yra ką slėpti … 🤷♂️ vienintelis dalykas ką ten slėpti tai melą, klastojimą ir nekompetenciją“.
„Pillietinė Žiniasklaida“ buvo įkurta 2014 metais, siekiant reaguoti į piliečių patirtą neteisybę savivaldybėse, teismuose bei valstybinėse įstaigose. Mūsų tikslas – suteikti platformą, kurioje būtų galima atskleisti neteisingumo atvejus, skatinti skaidrumą ir užtikrinti, kad piliečiai turėtų įrankį kuriuo galėtų apsiginti nuo neteisėto ar klaidingo valstybinių įstaigų veikimo. <…> Mūsų iniciatyva yra ne tik kovoti su neteisingumu, bet ir skatinti visuomenės sąmoningumą bei pilietinį veiklumą. Kiekvienas iš mūsų turi teisę į teisingumą, ir mes esame, kad padėtume Jums jį pasiekti“, – minėtos įstaigos interneto puslapyje skelbia G. Paplauskas (citatos netaisytos).
Jis 2024 m. nesėkmingai bandė patekti į Seimą kaip Tautos ir teisingumo sąjunga (centristų, tautininkų) kandidatas. Danės apygardoje politikas sulaukė tik 367 balsų ir liko priešpaskutinis tarp devynių kandidatų. Partijos sąraše jis rinkėjų buvo nureitinguotas iš 39 į 43 vietą.
Teisingas sprendimas! Ačiū
Ir prie ko čia Seimo rinkimai?
Rinkimų kampanijai išleidau apie 500 eurų. Tai, kad partija mane kažkur įrašė ar prireitingavo, dar nereiškia, kad aš dalyvavau partinėje veikloje. Nesu pasirašęs jokių stojimo į partiją dokumentų, nesu partijos narys ir politinėse struktūrose nedalyvauju.
Todėl neaišku, kuo grindžiamas bandymas mane sieti su partine veikla. Rašytumėte apie pačią bylą, jos turinį, įrodymus ir procesą – o dabar gaunasi tikra balalaika.
Aprašyti patį teismo sprendimo faktą yra paprasčiausias žurnalistikos lygis. Daug sunkiau yra pasigilinti į pačią bylą, pateiktus įrodymus, publikacijos kontekstą ir užduoti kritinius klausimus.
Pats ginčijamas sakinys buvo tik maža dalis publicistinės publikacijos apie LRT organizuotą mitingą „už žodžio laisvę“. O ir pats sakinys publikacijoje skambėjo taip:
„Išbėgo verkti Nomedos, kurios rinkdavo vaikams, nu nuskriaustiems vaikams pašalpas, vargšams visokiems, bet berinkdama namą netyčia pasistatė.“
Dabar paprastas testas: vietoje „Nomedos“ įrašykite savo vardą, o vietoje „rinkdavo paramas“ – savo profesiją ar darbą. Teisme pati Nomeda pripažino, kad tai buvo jos darbas, už kurį ji atlygio negavo. Tai kur šiame sakinyje yra nors vienas žodis, kad Nomeda yra vagis ar kad ji pasisavino pinigus?
Būtent čia ir yra esmė. Teismas turėjo vertinti ne tik vieną frazę, ištrauktą iš visos publikacijos, bet visą kontekstą: apie ką buvo įrašas, kaip jį suprato skaitytojai, kokie komentarai buvo pateikti, ar buvo paskelbtas patikslinimas, ar tai buvo faktinis kaltinimas, ar publicistinė metafora.
Dar įdomiau tai, kad byla dėl viešos publikacijos, viešo asmens ir viešo mitingo buvo nagrinėjama uždaruose posėdžiuose, o pirmame viešame posėdyje man buvo uždrausta daryti garso įrašą, nors CPK tokia teisė proceso dalyviui yra numatyta.
Jeigu žurnalistą domina ne tik teismo sprendimo perpasakojimas, galiu pateikti ir bylos medžiagą, ir išsamų komentarą apie pačią bylą bei jos eigą. Nes dabar susidaro įspūdis, kad žurnalistai tiesiog atkartojo sprendimą, visiškai nesigilindami į turinį, įrodymus ir procesines aplinkybes.
Todėl klausimas ne tik apie Nomedą. Klausimas apie tai, ar Lietuvoje dar galima kritikuoti viešus renginius, viešus asmenis ir biudžetinių pinigų naudojimą, jeigu vienas publicistinis sakinys vėliau teisme gali būti paverstas beveik 10 000 eurų istorija.
Teismo keistenybės:
1) Nomeda ne viešas asmuo kai kalbama apie kritiką jai, nes viešiems asmenims taikomi didesni pakantumo standartai; Nomeda tampa viešu asmeniu kai skaičiuojama moralinė žala;
2) Teismas „share” prilygino atskiram turiniui, dėl to už pasidalinta nuorodą savo sienoje solidariai atsakingas tapo netik turinio kūrėjas „Pilietinė Žiniasklaida”, bet ir Gediminas Paplauskas kuris kaip ir likę ~900 kitų dalinosi šia publikacija.
Teisingas teismo sprendimas. Jei pinigų turi daugiau negu proto, tegu moka kvailys
Jei nebūtų padavus į teismw, tai nieks ir nereaguotų ir irnežinotų apie tą garbę (buvay ir užmiršusi, kad tokia yra) Labai jau visi garbingi LT. Jei kas tai į tesmus,…lyg anie rimtesnių kreipimųsi neturėtų
a cia apie ta mameda,saldainia budavo tokiu pavadinimu.
Jei nebūtų padavus į teismw, tai nieks ir nereaguotų ir irnežinotų apie tą garbę (buvay ir užmiršusi, kad tokia yra) Labai jau visi garbingi LT. Jei kas tai į tesmus,…lyg anie rimtesnių kreipimųsi neturėtų
man labai keista matyti Gedimina tarp tokiu zmoniu kaip Virginijus ir Virginija… negi tu Gediminai tokio pat isprusimo kaip tie du… kaip ten dar keletas personu. nu nueik su protingais zmonemis pakalbek… gal dabar susinervinsi, bet veliau padekosi. sekmes. nebesidaryk sau gedos.
Aprašyti patį teismo sprendimo faktą yra paprasčiausias žurnalistikos lygis. Daug sunkiau yra pasigilinti į pačią bylą, pateiktus įrodymus, publikacijos kontekstą ir užduoti kritinius klausimus.
Pats ginčijamas sakinys buvo tik maža dalis publicistinės publikacijos apie LRT organizuotą mitingą „už žodžio laisvę“. O ir pats sakinys publikacijoje skambėjo taip: „Išbėgo verkti Nomedos, kurios rinkdavo vaikams, nu nuskriaustiems vaikams pašalpas, vargšams visokiems, bet berinkdama namą netyčia pasistatė.“
Dabar paprastas testas: vietoje „Nomedos“ įrašykite savo vardą, o vietoje „rinkdavo paramas“ – savo profesiją ar darbą. Teisme pati Nomeda pripažino, kad tai buvo jos darbas, už kurį ji atlygio negavo. Tai kur šiame sakinyje yra nors vienas žodis, kad Nomeda yra vagis ar kad ji pasisavino pinigus? Būtent čia ir yra esmė. Teismas turėjo vertinti ne tik vieną frazę, ištrauktą iš visos publikacijos, bet visą kontekstą: apie ką buvo įrašas, kaip jį suprato skaitytojai, kokie komentarai buvo pateikti, ar buvo paskelbtas patikslinimas, ar tai buvo faktinis kaltinimas, ar publicistinė metafora.
Dar įdomiau tai, kad byla dėl viešos publikacijos, viešo asmens ir viešo mitingo buvo nagrinėjama uždaruose posėdžiuose, o pirmame viešame posėdyje man buvo uždrausta daryti garso įrašą, nors CPK tokia teisė proceso dalyviui yra numatyta.
Jeigu žurnalistą domina ne tik teismo sprendimo perpasakojimas, galiu pateikti ir bylos medžiagą, ir išsamų komentarą apie pačią bylą bei jos eigą. Nes dabar susidaro įspūdis, kad žurnalistai tiesiog atkartojo sprendimą, visiškai nesigilindami į turinį, įrodymus ir procesines aplinkybes.
Todėl klausimas ne tik apie Nomedą. Klausimas apie tai, ar Lietuvoje dar galima kritikuoti viešus renginius, viešus asmenis ir biudžetinių pinigų naudojimą, jeigu vienas publicistinis sakinys vėliau teisme gali būti paverstas beveik ~10 000 eurų istorija.
Teismo keistenybės:
1) Nomeda ne viešas asmuo kai kalbama apie kritiką jai, nes viešiems asmenims taikomi didesni pakantumo standartai; Nomeda viešas asmuo kai skaičiuojama moralinė žala.
2) Teismas „share” prilygino atskiram turiniui, dėl to už pasidalinta nuorodą savo sienoje solidariai atsakingas tapo netik turinio kūrėjas „Pilietinė Žiniasklaida”, bet ir Gediminas Paplauskas kuris kaip ir likę ~900 žmonių dalinosi šia publikacija, tai solidariai reikėtų traukti visus tuos 900 žmonių?
yra dar daugiau keistenybių …
Suskiai, tokie kaip E.P., V.J. ir kita Co pagaliau sulaukia lazdos iš teismų. Kada nors pareis ir kitiems. Bravo, Nomeda.