Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-07-05 |
Prieš porą savaičių artimas Vladimiro Putino bendrininkas Nikolajus Patruševas šalies oficioze paskelbė programinį straipsnį „Per žingsnį iki karo slenksčio“. Jame iš esmės kartojama jau žinoma konspirologija, kuria jūsų nevarginsiu, tačiau yra ir aspektų, vertų aptarti.
Nori būti jūrine valstybe
Greta kitų savo titulų ir pareigų N. Patruševas yra vadinamosios „Jūrinės kolegijos“ vadovas. Ši institucija, kurios įgaliojimai yra tiek pat platūs, kiek ir neaiškūs, sukurta paspartinti viso jūrinio sektoriaus progresą: laivų statybą, kadrų rengimą, uostų plėtrą.
Tame programiniame straipsnyje N. Patruševas tiesiu žodžiu teigia: „Pasaulyje bus tiek galios centrų, kiek bus jūrinių didvalstybių. Jeigu mes siekiame, kad Rusija išliktų didi, privalome stiprinti šalies pozicijas jūroje.“
Jau šią savaitę Jūrinė kolegija paskelbė, jog apsvarstė karinio laivyno geopolitikos (kad ir ką tas žodžių junginys bereikštų) iki 2050-ųjų pagrindus. Iš to, kas labai taupiai apie tuos pagrindus rašoma spaudos pranešime, panašu, jog ir šį kartą bus pratęsta šimtmečius trunkanti Rusijos karinio laivyno tradicija: susitelkti vien į laivų statybą nekreipiant dėmesio į kranto infrastruktūrą ir remonto pajėgumus.
Taip organizuojant karinę jėgą, laivyno sąraše bus daug vimpelų, tačiau kur kas mažiau realiai galinčių karines užduotis atlikti laivų. Maždaug tai, kas pastebima ir dabar, be jokių naujų geopolitinių strategijų.
Ir šiaip – patogu brėžti planus tokiai ateičiai, kai garantuotai nebereikės atsiskaityti už jų vykdymą. Nikolajui Patruševui dabar yra 75 metai. Nėra garantijos, kad karingasis senolis apskritai sulauks 2050-ųjų.
Siauras Šiaurės jūrų takas
Skirdamas Nikolajų Patruševą Jūrinės kolegijos vadovu, Vladimiras Putinas jam specialiai pavedė spartinti Šiaurės jūrų kelio plėtrą: ledo klasių laivyno statybą ir uostų išvystymą. Abiejose šiose kryptyse kolegijos vadovo pasiekimai yra kuklūs.
Nors Rusija turi didžiausią pasauyje ledlaužių laivyną ir stato jų daugiausiai, jų korpusai yra per siauri, kad galėtų pralaužti leduose moderniems platiems krovininiams laivams tinkamą kanalą. O pastarųjų ledo klasės laivų yra tiesiog per mažai.
Uostų šiaurėje statyba irgi vyksta vangiai. Giliavandenio Archangelsko uosto statyba niekaip neperžengia popierių stadijos, lygiai kaip ir giliavandenio Naibos uosto Jakutijoje. Kituose baseinuose reikalai nedaug geresni.
Nesėkmes kompensuoja retorika
Rusijos analitikai, aptardami N. Patruševo straipsnį, dėmesį kreipia į vidaus politikos akcentus: straipsnyje geostrategas rado reikalą sumenkinti kitą V. Putino bendrininką Sergejų Šoigu dėl įvykių, nutikusių prieš ketvirtį amžiaus.
Tačiau, regis, tai buvo veikiau senilinis to autoriaus nukrypimas nuo pagrindinio straipsnio tikslo: karinga retorika užmaskuoti savo nesėkmes civilinio jūrinio sektoriaus plėtroje.
Lietuvoje turi draugų
Mums, į tuos reikalus žiūrintiems nuo savo kupsto, įdomu sužinoti, jog Nikolajui Patruševui Lietuva nėra taip jau visai svetima žemė: „Lietuvoje turiu daug draugų dar nuo vaikystės. Mes bendraujame, ir jie vienu balsu sako, kad jų valdžia neatstovauja nacionaliniam interesui, kad sparčiai verčia šalį į kažkokią Briuselio koloniją.“
Ramina tai, kad tie jo vaikystės draugai Lietuvoje irgi yra garbingo amžiaus ir nedaug ką jau gali nuveikti N. Patruševo pageidaujama kryptimi.
Pasimokyk, poška :https://www.respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/isklausyk-respublika/algimantas-rusteika-hegemonu-spindesys-ir-skurdas/