Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2026-09-13 |
1925-ųjų liepos 11 d. Klaipėdos uosto direkcija ėmė svarstyti „uosto patobulinimo bei praplėtimo bendrąjį planą“, paruoštą Uosto valdybos.
Tautų Sąjungos deleguotas direkcijos narys norvegas Yngvaras Kjelstrupas šio posėdžio metu pasiūlė vietoje dviejų geležinkelio linijų ant naujai projektuotos krantinės (į pietus nuo balasto krantinės, dabar – Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco“) teritorija, šiauriau Žiemos uosto), nutiesti tris. Direkcijos pirmininkas Tomas Norus–Naruševičius pasiūlė praplatinti „Uosto laisvą zoną“.
Pritarus abiem šiems pasiūlymams palaimintas ir pateiktas planas, o Uosto darbų įstaiga buvo įpareigota „išdirbti Uosto patobulinimo ir praplėtimo detalių projektą“ bei ištirti, ar į šiaurę nuo balasto krantinės buvusi krantinė „duoda galimybę pagilinti uostą iki 10 mtr., vietoje 8“. Šiuo meu vidinio Klaipėdos uosto laivybos kanalas gylis siekia 15,5 metro, uostas gali iki 14,3 metro maksimalios gramzdos laivus.
Po poros dienų direkcija sprendė dėl žemės sklypų išnuomojimo „įvairioms įsidomaujančioms žibalo firmoms“. „Asiatic Petroleum Company“ ir „Caucasian Oil Company“ sklypus nutarta išnuomoti ne ilgiau kaip 25 metams, mokant po 1,25 Lt už kv. m per metus.
„Gyvenamų namų pastatymas ant išnuomuotų sklypų draudžiamas. /Leistina pastatyti trobesius, būtinai reikalingus kontoroms ir sargams./“, – nurodyta protokole.
Taip pat buvo nutarta, kad „Naftprodukt“ ir „Amerikos Žibalo Prekybos Bendrovės“ pageidavimai dėl papildomų žemės sklypų „gali būti, kiek aplinkybės leidžia, patenkinti, jeigu minėtos firmos sutinka – kaip dėl senų, jau išnuomuotų žemės sklypų, taip ir dėl išprašomų papildomų – priimti sąlygas, statomas f-moms „Asiatic Petroleum Company“ ir „Caucasian Oil Company“.
Tame pačiame posėdyje uosto kapitonas Liudvikas Stulpinas ir Uosto darbų įstaigos viršininkas inžinierius Eugenijus Kurganavičius pristatė informaciją apie locmanus. Yngvaras Kjelstrupas dar birželį vykusio posėdžio metu buvo pareiškęs, kad Klaipėdos uostas turi per daug locmanų, nes Osle jų esą tik trys. Pasak jo, „turi būti panaikintas privalomas locavimas“. Norvegui pritarė ir direkcijos narys Endriu Borchertas, tad viename ir artimiausių posėdžių nutarta „nuodugnai apsvarstyti locų klausimą“.
Pasak L. Sulpino, prieš I pasaulinį karą be vado Klaipėdos uoste dar buvo 4 vyr. jūros locmanai, 14 jūros locmanų, vienas vyr. uosto locmanas ir penki uosto locmanai – iš viso 25.
„Dabartiniu metu ateina į Uostą ir išeina iš jo vidutiniai 750 laivų į metus, kas bendrai sudaro 1500 laivų metams, arba 5 laivų dienai. Šiam laivų judėjimui aptarnauti Uostas be locų vado turi dabar 2 vyr. jūros locus, 8 jūros locus ir 3 Uosto locus; iš viso 13 locų. P. Stulpino nuomone, tas locų skaičius Klaipėdos Uostui reikalingas. Priverstinas locavimas savo laiko buvo įvestas mūsų Uoste, kad apsaugojus laivus nuo avarijų, ir Uostą nuo užkimšimo nuskendusiais laivais. Jei būtinai reikalinga, tai nuo priverstino locavimo galima būtų paliuosuoti visus laivus, kurių gremzlė neperviršina 4 mtr., o laivus, palaikančius reguliarinį susisiekimą su mūsų Uostu ir delto gerai jį žinančius, – jeigu jų gremzlė neperviršina 5 mtr.“, – išdėstyta posėdžio protokole.
Eugenijus Kurganavičius savo ruožtu nurodė, kad labai brangiai apsiėjo locmanų laivas „Schlieckmann“: jis reikalavo „daug anglių ir didelės įgulos /vadas, šturmanas, 2 mašinistai, 4 pečkuriai ir 6 matrosai/“.

„Žymus locavimo papiginimas galėtų būti pasiektas, jeigu locų reikalams būtų įgytas geras motoro laivas, kuris galėtų išeiti jūron, esant ir neramiam orui bei didesnioms bangoms. Tokio motorlaivio aptarnavimas reikalautų iš viso 2 žmonės /šturmaną ir motoristą/. Taipogi atpultų didelis anglių apkrovimas“, – nurodė Uosto darbų įstaigos vadovas.
P. Kjelstrupas tada ir vėl pareiškė, kad locmanų skaičius turi būti sumažintas. „Dideli laivai turi būti lydžiami locų, gi mažesni galėtų elgtis šiuo atžvilgiu po savo nuožiūros. Galu gale galima būtų pavesti Uosto Valdybai spręsti kiekvienu atskiriamu atsitikimu, ar locas reikalingas, ar ne. Reikėtų, kaip tas praktikuojamas ir kitur, įvesti aukštintas locų rinkliavas gi iš tų rinkliavų mokėti locams algą. Esant mažiausiai galimybei, reikėtų brangaus „Šlikmano“ vietoje įgyti locų reikalams tinkamą motoro laivą“, – išdėstė norvegas.
E. Borchertas savo ruožtu nurodė, kad „tuos locus, kurie priimti tarnybon francuzų laikuose iki gyvos galvos, reikia palikti ir toliau, kitus gi galima būtų paliuosuoti“.
Po tokių diskusijų direkcija nurodė Uosto Valdybai „išdirbti ir tinkamai apskelbti taisykles paliuosavimui nuo priverstino locavimo Klaipėdos Uoste visų laivų, kurių gremzlė neperviršina 4 mtr., ir tų laivų, palaikančių reguliarinį susisiekimą su Klaipėda, kurių gremzlė neperviršina 5 mtr.“.
Taip pat buvo nutarta įvedus tokią naują tvarką sumažinti locmanų skaičių ir alteisti nebereikalingais tampsiančius kadrus.
„Išdirbti sumanymanus dėl įvedimo Klaipėdos Uoste locų rinkliavų ir mokėjimo iš pastarųjų locams algos“, – skelbė paskutinis šio posėdžio nutarimas.
Beje, 1891 m. pastatytas garlaivis „Schlieckmann“, vėliau pervadintas į „Šarūną“, nepaisant jam reikštos kritikos, Klaipėdos uosto valdybai tarnavo dar visą lietuviškąjį tarpukario periodą. 1940 m. jis buvo išsiųstas į Gdanską ir naudotas karinėms reikmėms. 1945-1949 m. darbavosi Kylyje ir Rendsburgo upių uoste, 1950 m. buvo supjaustytas į metalo laužą Brunsbiutelio uoste.

Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ įgyvendinimui 2026 metams skyrė 12 000 Eur paramą
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Parašykite komentarą