Kai 1996 m. liepos 19 d. iškilmingos rikiuotės metu Klaipėdoje dragūnų batalionui buvo įteikta kovinė vėliava, plk. ltn. Rimantas Baltušis, anot tarnybos draugų, atrodė kaip visuomet: santūrus, susikaupęs, pasitempęs, ir tik patys artimiausieji žinojo, ką savo širdyje slėpė vadas, tądien išgirdęs diagnozę – vėžys. Nuo tada prasidėjo kova su likimu, kuri buvo nepermaldaujama.

Geležinio vilko” brigados vadas plk. ltn. Č. Jezerskas, krašto apsaugos ministras A. Butkevičius tariasi su kpt. R. Baltušiu apie bataliono įkūrimą Klaipėdoje.

Pulkininkas leitenantas R.  Baltušis gimė ir augo Vilniuje, mokėsi 41-ojoje mokykloje, bet nuo mažumės labai norėjo būti jūreiviu. Mokydamasis daug skaitė, mėgo knygas apie jūrą. Duodamas interviu 1999 m. „Vakarų ekspreso“ žurnalistui, vadas juokavo: „Tokiam savo polinkiui turiu tik vieną pasiteisinimą. Matyt, mano tėvai per dažnai man duodavo sūdytos sriubos. Buvau normalus vaikas, o „normalus“ tai reiškia, kad krėsdavau išdaigas.“

Gavęs vidurinės mokyklos baigimo atestatą, 1979 m. paliko sostinę ir išvažiavo mokytis į Klaipėdos sukarintą jūreivystės mokyklą. Baigęs šią mokyklą įgijo mažojo plaukiojimo šturmano diplomą ir gavo paskyrimą į Tolimuosius Rytus. Ten praleido penkerius metus.

Ignoravimo pretekstas

Pradėjus byrėti Sovietų Sąjungai, R. Baltušis pareiškė norą grįžti tarnauti į Lietuvą. Jam buvo atsakyta, kad jo norai dar nieko nereiškia, tarnaus ten, kur yra paskirtas. Visgi 1988 m., susitvarkius dokumentus, pavyko grįžti į Klaipėdą, tačiau darbo gauti nepavyko. Anot vado: „į kokias jūrų organizacijas besikreipiau, gaudavau tik neigiamą atsakymą. Su manim bendraudavo tik rusiškai. Tik vėliau supratau, kad prie krūtinės prisegtas trispalvės vėliavos ženkliukas buvo mano ignoravimo pretekstas“.

Grįžusį į Lietuvą R. Baltušį užvaldė atgimimo idėjos, jis dalyvavo Sąjūdžio veikloje. 1990 m., po kovo 11 d., atgimusios Lietuvos šventės, Vilniuje ant vieno medžio priklijuotas skelbimas pakeitė jo gyvenimą visiems laikams. Skelbime buvo kviečiami savanoriai saugoti svarbius valstybės objektus. Taigi 1990 m. jis vienas pirmųjų pradėjo tarnybą Krašto apsaugos departamente, budėjo prie svarbių valstybinių objektų. Aktyviai dalyvavo susirėmimuose su sovietų kariais, todėl bendražygiams tapo drąsos ir ištvermės pavyzdžiu.

„Buvau tikras pėstininkas“

1990 metais Vilniuje ir Kaune buvo sukurtos apsaugos kuopos. Sostinės kuopai vadovavo R. Baltušis. Pradėjo tarnybą Krašto apsaugos departamente, buvo paskirtas VII skyriaus 1 kategorijos inspektoriumi apsaugai. 1991 m. vasarį paskirtas į mokomojo junginio kuopos vado pareigas. Tų pačių metų gruodžio 30 dieną jam suteiktas kapitono laipsnis.

1992 m. paskirtas į Lauko kariuomenės brigadą Kovinio ir desantinio parengimo skyriaus vyr. karininku antiteroristinei veiklai. 1992 m. sausio 2 d. tapo Lauko kariuomenės Motodesantinės brigados „Geležinis Vilkas“ atskiro Klaipėdos motodesantinio bataliono vadu.

„Netrukus pradėjo kurtis batalionai Lietuvoje ir tuometinis krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius ir brigados vadas pasiūlė vadovauti karinei jūrų flotilei. Bet tas pasiūlymas manęs neviliojo. Jau labai buvau suaugęs su sausuma, buvau tikras pėstininkas. Tada jie man davė užduotį – sukurti Klaipėdoje „Geležinio Vilko“ brigadą. Davė man aštuoniolika kareivių, du sunkvežimius, vieną karininką. Turėjau surasti tinkamą vietą, pasikviesti karininkų ir pradėti viską nuo nulio“, – duodamas interviu žurnalistui pasakojo Rimantas Baltušis.

1992 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Lauko kariuomenės brigados vadui pasirašius įsakymą dėl atskiro motodesantinio bataliono formavimo, Nemirsetoje kpt. Rimantas Baltušis pradėjo kurti 7-ąjį Klaipėdos motodesantinį batalioną. Tų pačių metų lapkričio 26 d. vadui suteiktas majoro laipsnis. 1993 m. spalio 27 d. batalionui buvo suteiktas Klaipėdos 7-ojo pamario dragūnų bataliono vardas, ir dalinys įsikūrė Klaipėdoje.

1993–1995 m. mjr. R. Baltušis mokėsi JAV pėstininkų mokykloje Fort Beninge. 1995 m. sugrįžus iš mokslų, bataliono štabas pirmasis Lietuvoje pradėjo organizuoti štabo darbą pagal NATO standartus. Vadas daug dėmesio skyrė kovinio rengimo programoms įgyvendinti ir tobulinti. Tuo metu batalionas buvo perduotas Karinėms jūrų pajėgoms. Pirmą kartą bataliono kariai išvyko į tarptautinius mokymus Danijoje. Dragūnai pirmieji pasiūlė perorganizuoti štabus pagal funkcines pareigybes ir atsisakyti sovietinės valdymo sistemos. Pirmieji dalyvavo Gynybos štabo organizuotose tiriamuosiuose mokymuose pajūryje. Didžiausi Lietuvoje taikos palaikymo mokymai „Baltijoje iššūkis 98“ taip pat vyko Dragūnų bazėje. 1996 m. lapkričio 4 d. mjr. Rimantui Baltušiui suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis.

„Tai buvo vadas, karininkas, žmogus“

2000 m. liepos 3 d. plk. ltn. R. Baltušis paskirtas Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ štabo viršininku, tačiau neilgam. 2000 m. liepos 20 d., kad ir kaip būtų simboliška, bet paminėjęs bataliono 8-ąsias įkūrimo metines ir atkakliai kovojęs su liga, eidamas keturiasdešimtuosius metus, Rimantas Baltušis iškeliavo amžinybėn.

„Tai nebuvo statutinis vadas, kurio reikėjo bijoti. Tai buvo vadas, karininkas, žmogus, į kurį galėjai kreiptis bet kokiu klausimu ir išgirsti patarimą, gauti reikalingos pagalbos. Dėl kitų vadas galėdavo kalnus nuversti, ar tai būtų karininkas, sandėlininkė, ar eilinis karys“, – prisimena jo bendražygiai.

Plk. ltn. R. Baltušio LDK Butigeidžio dragūnų bataliono vado kariškas užsispyrimas, pasiaukojimas, atkaklumas ir ryžtingumas visų jį pažinojusių karių širdyse paliko gilų pėdsaką. Dragūniška dvasia, idėja dar ir šiandieną lydi bataliono karius.

„Kartą tapęs dragūnu išliksi juo visą gyvenimą“, – tai frazė iš LDK Butigeidžio dragūnų bataliono priesaikos, kurią ištaria kiekvienas karys, norintis nešioti Dragūnų bataliono beretę su drakono simboliu.

Už nuopelnus Tėvynei plk. ltn. Rimantas Baltušis 1992 m. buvo apdovanotas „Sausio 13-osios medaliu“. 1993 m. Lietuvos Respublikos Prezidentas už nepriekaištingą tarnybą ir nuopelnus krašto apsaugai jam įteikė Vyčio kryžiaus 5-ojo laipsnio ordiną, lapkričio 23-ąją – Lietuvos kariuomenės dienos proga – už nuopelnus, kuriant bei stiprinant Lietuvos Respublikos krašto apsaugą, apdovanotas Lietuvos kūrėjų savanorių medaliu. 1998 m. už ištvermę ir sumanų vadovavimą tarptautiniams mokymams „Baltic Challenge“ buvo įteikta krašto apsaugos ministro padėka.