Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2026-04-10 |
1953-iųjų pavasarį Klaipėdoje ties žlugimo riba buvo atsidūrusios dengto turgaus paviljono statybos, o pačio turgaus darbo laikas netenkino miestiečių. Bėgant jau devintiesiems komunizmo statybos metams miesto parduotuvėse vis dar trūko ne tik įvairių produktų, bet ir duonos kasdieninės. Tokia to meto realybė užfiksuota Klaipėdos regioniniame valstybės archyve dabar saugomuose dokumentuose.
1953-iųjų kovo viduryje Klaipėdos vykdomasis komitetas konstatavo, kad Klaipėdos kolūkio turgui iš jo paties pajamų skirtų 108,5 tūkst. rublių neužtenka dengto paviljono statybos darbų vykdymui pagal 1952 m. patvirtintą planą. „Dėl lėšų trūkumo dengto paviljono statyba pagal planą žlunga“, – pripažino miesto valdžia.

Siekdamas, kad statybos darbų pavyktų užbaigti dar tais pačiais metais Vykdomasis komitetas kreipėsi į srities kolegas, prašydamas šiam tikslui skirti iš biudžeto 200 tūkst. rublių.
Po poros savaičių Vykdomasis komitetas, „atsižvelgdamas į miesto įmonių darbininkų ir tarnautojų kolektyvų prašymą“ nusprendė pakeisti turgaus prekybos dienas.
„Nustatyti turgaus dienas trečiadieniais ir sekmadieniais. Šeštadienį kaip turgaus dieną, netenkinančią miesto darbininkų ir tarnautojų, panaikinti“, – buvo išdėstyta atitinkamame sprendime.
Gegužės viduryje Vykdomasis komitetas nusprendė dviejų metų laikotarpiui nustatyti skelbimų ir reklamos iškabinimo tvarką. „Uždrausti organizacijoms, įmonėms, fabrikams ir privatiems asmenims savavališkai kabinti skelbimus, reklamą ir plakatus ant tvorų, stulpų, medžių, namų fasadų, langų ir pan. Skelbimus, plakatus ir reklamą leidžiama kabinti tik nustatytose vietose. Leidimus reklamai išduoda miesto Kultūros ir švietimo skyrius“, – paskelbė miesto valdžia ir nurodė, kad tokios tvarkos nepaisantiems asmenims grės iki 100 rublių dydžio bauda. Tais metais vidutinė alga Sovietų sąjungoje sudarė 684 rublius.
Dar viename tos pačios dienos Vykdomojo komiteto sprendime buvo nurodyta, kad Miesto prekybos skyrius ir miesto Tarybos deputatai gegužės 10–13 d. atliko patikrinimus ir nustatė, jog nors Valstybinės prekybos bazėje netrūko prekių atsargų, parduotuvėje Nr. 7 cukraus nebuvo, o kitose parduotuvėse buvo tik vienos rūšies, arbatos rasta tik nuo 2 iki 4 rūšių, kai bazėje buvo net 9 rūšys. Sausainių bazėje buvo šešios rūšys, o parduotuvėse – tik 1–2. Parduotuvėje Nr. 40 nebuvo druskos, parduotuvėje Nr. 53 – limonado, minkštų saldainių, džemų, tortų. Parduotuvėje Nr. 12 nebuvo cukraus, kruopų, makaronų, uogienės, alaus, limonado, o ORS NOD-3 parduotuvėje – cukraus, saldainių, kruopų, žuvies konservų, acto, tabako, limonado ir kitų prekių. „Voentorgo“ parduotuvėje nebuvo kruopų, tabako, vaisvandenių, alaus ir limonado. Pramoninių prekių parduotuvėse buvo „labai ribotas gyventojams reikalingų prekių asortimentas“.
Prekyba duona „buvo labai nepatenkinama“ – kai kuriose parduotuvėse jos ir bandelių trūko net tris dienas.
Reaguodamas į tokią situaciją Vykdomasis komitetas įspėjo vėliau legendiniu vadintą Valstybinės prekybos direktorių drg. Arkadijų Lichtinštainą „dėl būtino nustatyto asortimento nebuvimo parduotuvėse“ ir nurodė atkreipti ypatingą dėmesį „į nenutrūkstamą ir savalaikį aprūpinimą duona bei bandelių gaminiais tiek kiekiu, tiek asortimentu“.

Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ įgyvendinimui 2026 metams skyrė 12 000 Eur paramą
Parašykite komentarą