Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-07-14 |
Palangos žydų bendruomenė kartu su Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejumi liepos 15 d., 17 val., kviečia palangiškius ir miesto svečius į susitikimą su Lietuvoje viešinčia istorike, JAV žurnaliste Ina Navazelskis. Muziejuje vyks paskaita-diskusija „Balsai iš kruvinų žemių“, kviečianti pažvelgti į XX amžiaus tragediją per ją išgyvenusių žmonių liudijimus.
Amerikos lietuvė I. Navazelskis daugiau kaip ketvirtį amžiaus dirbo JAV Holokausto memorialiniame muziejuje Vašingtone. Per savo profesinę veiklą ji atliko apie 300 sakytinės istorijos interviu su Holokaustą išgyvenusiais žmonėmis, karo liudininkais. Tyrėja daug dėmesio skyrė Rytų Europos istorijai, Baltijos šalių patirtims Antrojo pasaulinio karo metais bei pokario laikotarpiui. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį ji įamžino knygoje „Fragmentai ir lūžiai: reportažai iš Vilniaus 1990–1991 metais“, kurioje užfiksavo įvykius nuo Kovo 11-osios Akto paskelbimo iki 1991 m. rugpjūčio pučo.
Paskaitos pagrindą sudaro projektas „Balsai iš kruvinų žemių“, kuriame naudojami atrinkti liudijimai iš JAV Holokausto memorialinio muziejaus ir „USC Shoah Foundation“ archyvų. Jie atskleidžia gyvenimą Rytų Europoje teritorijose, kurias po 1939 m. pasidalijo nacistinė Vokietija ir Sovietų sąjunga.
Vadinamosios „kruvinos žemės“ apėmė Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją, Vakarų Ukrainą, Moldovą ir kitas Rytų Europos teritorijas. Šių kraštų gyventojai patyrė abiejų totalitarinių režimų okupacijas, represijas ir smurtą. Terminą „kruvinos žemės“ išpopuliarino Jeilio universiteto istorikas Timothy Snyderis savo 2010 m. išleistoje knygoje „Bloodlands: Europe Between Hitler and Stalin“.
Renginio dalyviai išgirs lenkų, žydų, lietuvių, ukrainiečių, vokiečių ir kitų regiono gyventojų liudijimus. Jie atskleis, kaip žmonės atsidūrė istorinių įvykių epicentre, kaip skirtingai vertino tuos pačius įvykius ir kokius sprendimus teko priimti siekiant išgyventi. Gyvi pasakojimai leidžia pažinti istoriją ne tik per dokumentus ar statistiką, bet ir per asmenines patirtis, emocijas bei atmintį. Šie liudijimai suteikia galimybę geriau suprasti XX amžiaus tragediją, išsaugoti jos atmintį ateities kartoms ir kartu atskleidžia žodinės istorijos galią.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą