Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2026-02-03 |
Jau šį savaitgalį, vasario 6-8 dienomis, Palangoje vyks žvejiškas festivalis „Palangos stinta“. Kol miestą po truputį užlieja artėjančio festivalio šurmulys, palangiškis tautodailininkas Linas Žulkus jau pluša kurdamas jo simbolį – Didžiąją stintą.
Pasak vieno iš Stintų šventės organizatoriaus Nerijaus Stasiulio, per daugelį metų ši įspūdingo dydžio žuvis tapo neatsiejama Stintų šventės dalimi. „Daugelis jau nebeįsivaizduoja šventės be stabtelėjimo prie Didžiosios stintos, be palinkėjimų šventei, kuriuos kasmet užrašo ant šios žuvies“, – sakė N. Stasiulis.
Didžioji stinta yra ne tik šventės dekoracija. Ji – ir linkėjimų nešėja. Šventės metu ant jos svečiai rašo palinkėjimus – miestui, jūrai, draugams ar sau patiems.

Nuo pirmosios Stintų šventės dienos, penktadienio, iki pat šeštadienio vakaro Didžioji stinta šventės svečių laukia Centrinėje aikštėje.
Lino Žulkaus darbas užtrunka apie mėnesį, mat Didžioji stinta pasižymi išties įspūdingais gabaritais – jos ilgis siekia 6 metrus, aukštis – apie 1,2 metro.
Didžioji stinta šventę puošia jau septintus metus. „Per tą laiką jau išgryninau etaloną, tad Didžioji stinta kasmet būna kiek kitokia, bet nuo savo pirmtakės mažai kuo nuo jos skiriasi“, – sakė L. Žulkus.
Šventės kulminacija – šeštadienio vakarą didelio Stintų šventės svečių dėmesio kasmet sulaukianti teatralizuota Didžiosios stintos palydėjimo eisena J. Basanavičiaus ir jos sudeginimas paplūdimyje prie Jūros tilto. Pasak N. Stasiulio, Didžiosios stintos sudeginimas – tai tarsi atsisveikinimas su žiema, rūpesčiais ir viskuo, kas susikaupė per metus.

„Ugnis „išlaisvina“ ant žuvies surašytus linkėjimus, o dūmai, kaip tikima, juos išneša į dangų – kad išsipildytų. Tai linksma, šiek tiek mistiška ir labai žvejiška tradicija, primenanti senąsias apeigas, kai ugnis buvo laikoma apsivalymo ir atsinaujinimo simboliu“, – sakė šventės organizatorius.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą