Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-01-09 |
Kasdien vis plaukia nauji pranešimai apie padėtį tarptautiškai nepripažintame, separatistiniame Moldovos Padniestrės regione.
Naujaisiais metais Ukrainai atsisakius pasirašyti su „Gazprom“ sutartį dėl gamtinių dujų tranzito šalies teritorija, koncernas – dujų monopolininkas – nutraukė gamtinių dujų tiekimą Moldovai. Taip pat ir Padniestrei – regionui, kurį ilgus dešimtmečius rėmė kaip Moldovą destabilizuojantį židinį.
Tad jau sausio pirmosiomis dienomis tame regione stojo beveik visa pramonė, miestų centrinio šildymo sistemos gyventojams nebetiekia šilumos. Didžiausia Moldovos elektrinė (taip pat pastatyta Padniestrėje) buvo pertvarkyta vietoje gamtinių dujų kūrenti akmens anglimis, tačiau ir šių atsargų teturi gal iki nepilnos vasario pabaigos. Pranešama, esą gyventojai patiria elektros energijos išjungimus. Išimtis kol kas taikoma tik socialiai jautriems infrastruktūros objektams.
Žiemos Moldovoje gal ir netokios gūdžios kaip pas mus, tačiau gyventojų padėtis nepavydėtina.
Moldovoje padėtis – šiek tiek geresnė, nes šalies energetikos kompanijos turi galimybę įsigyti gamtinių dujų ir elektros iš kaimynų Vakaruose (pirmiausia Rumunijoje). Tiesa, brangiau, nei buvo įprasta iki šiol. Tikėtina, kad provakarietiška Moldovos vyriausybė šiai prekybai skirs milžiniškus finansų išteklius, kol tik išgalės vienos neturtingiausių Europos šalių iždas. Tai lemia ne tik socialinė problematika. Tačiau ir tai, kad liepos 11 d. čia vyks eiliniai parlamento rinkimai, kurie lems, ar vos ne vos prezidento rinkimus laimėjusi provakarietiška Maia Sandu turės ją remiančią ar prorusišką parlamentinę daugumą.
Svarbiausius šalies energetikos infratsruktūros ir generacijos objektus kontroliuojančios Rusijos „Gazprom“ bei „Inter RAO“ dabartinės energetikos krizės sąlygomis nusiplovė rankas. Dėl padėties Padniestrėje Kremlius kaltina Moldovą ir tranzito sutarties nepasirašiusią Ukrainą, kai kam užsimenant, kad sprendimų galima būtų rasti, jeigu Moldova į „Gazprom“ sąskaitą pervestų 709 mln. JAV dolerių skolos, kurios šalis nepripažįsta.
Reikalas tas, kad separatistinei Padniestrei „Gazprom“ dujas tiekė veik neribotais kiekiais sąskaitas pateikdamas Moldovai. Padniestrės pramonės įmonės už dujas iš esmės nemokėjo. Regione veikianti (dabar dėl energijos išteklių trūkumo sustabdyta) stambi metalurgijos gamykla buv sulaukusi net JAV sankcijų, nes dempingo kainomis eksportavo metalo gaminius už Atlanto.
Kiek pritilo sausį ir dviejų Europos Sąjungos šalių – Vengrijos ir Slovakijos lyderiai-„disidentai“ Robertas Fico ir Viktoras Orbanas. Pernai metų pabaigoje viešumoje piešę apokaliptinius vaizdus Vidurio ir Rytų Europoje, jeigu Briuselis neprivers Ukrainos vis dėlto pratęsti gamtinių dujų tranzito susitarimą. Per Ukrainą ligi pernai metų pabaigos rusiškos dujos tekėjo į Vengriją, Slovakiją, Austriją bei Italiją.
Sunku ką nors bepridurti prie akivaizdaus fakto, kad, esant reikalui ar aplinkybėms, Kremlius nusispjaus net į artimesnius savo sąjungininkus, kuriuos demonstruoja itin puoselėjantis. Energetiniu ginklu todėl ir buvo kadais pavadintas politinis spaudimas ir šantažas, kurį Maskva taikydavo nuo jos priklausomoms, tačiau aikštingoms valstybėms.
Tuo metu vengrų bei slovakų nepriklausomi žurnalistai ėmė pasakoti, kaip veikė Kremliaus organizuota finansinė parama R. Fico ir V. Orbano režimams. Ne, nei Slovakija, nei Vengrija niekada negavo rusiškų energijos išteklių už dyka kaip Padniestrėje. Tačiau jų kaina buvo su apčiuopiamomis nuolaidomis. O štai skirtumą tarp, tarkime, dujų pirkimo iš „Gazprom“ kainos ir vyraujančios rinkoje kaimyninėse šalyse R. Fico ir V. Orbano duetas galėjo naudoti kaip tinkami.
Pernai rinkimus savo šalyje laimėjęs R. Fico ypač kūrybingai „prasisukti“ dar nespėjo. O štai ilgiau nei dešimtmetį valdžioje esantis V. Orbanas progų nepraleido. Vien ko verta Šveicarijoje įkurta ir energetikos ištekliais prekiaujanti bendrovė „MET Group“. Ji veikia Balkanų regione, o pernai pranešė ir pranešimą primygtinai platino Lietuvoje esą siekia įsigyti Jonavos „Achemos“ gamyklą.
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Parašykite komentarą