Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-08-09 |
Norėjau parašyti gana teorinį straipsnį, prisimindamas jau gerokai primirštą Stasį Šalkauskį. Čia tokia keistoka citata. Patriotizmui pakanka tik dviejų dalykų ar patriotizmo principų: „pirma, jog kiekviena tautinė individualybė turi lygias su kitomis teises gyvuot, ir, antra, jog pirmas įgimtas kiekvienos individualybės ir todėl tautinės individualybės dėsnis yra savimyla“. Neaiškinsiu dabar keistai atrodančios kalbos, nors praėjo tik šimtas metų, geriau pasuksiu prie politinių dalykų, kurie aiškiau parodo, kas yra kas dabar.
Lietuvoje, kaip ir dar kai kur pasaulyje, nuolatos pakyla bei atslūgsta nacionalizmo bangos. Priežastys būna įvairios, pasekmės taip pat. Turėjome ir mes obalsį „Pirk prekę lietuvišką“, dabar tuo ginkluojasi kanadiečiai. Seku jų televizijas ir kitokius informantus, todėl per keletą mėnesių susidariau nuomonę. Pabrėžiu – nuomonę. Žinojimui tektų ten nukeliaut ir bent pabendraut su gyventojais. Dabar viskas iš nuotolio.
Taip matau ten stipriai išaugusį patriotinį judėjimą. Tiesa, mūsų Lietuvos teoretikams jis nežinomas. Esminis skirtumas yra toks: mes formavomės kaip vienos tautos valstybė, Kanadoje tautų yra ne mažiau trijų: angliškai kalbantieji, prancūzų kalbos nešėjai bei autochtonai, kartais vadinami indėnais, nors su Indija neturi nieko bendra. Nepasakosiu santykinai neilgos šios šalies istorijos, nors ji įdomi, bet pasakysiu, kad tautinei savimonei rastis čia buvo gana sudėtinga. Angliškai kalbantieji ilgai neskyrė savęs nuo JAV panašiai šnekančių, visai kitaip atrodė prancūzakalbiai.
Tik XX amžiaus pradžioje atrandame tai, ką mes vadiname tikrąja valstybe. Ji, beje, nėra vienos nacijos arba, kaip mes mėgstame sakyti, tautos. Mano minėtas Šalkauskis tautą tapatino su lietuviais, nors tai gana siauras požiūris, kuris visai netinka kitoms pasaulio šalims. Kanada, Šveicarija ar net Suomija turi kitą tautiškumo suvokimą. Aišku, galima tvirtinti, jog pastarosios nesuprato tikrosios tautos esmės, bet tai palikime psichologams ar net psichiatrams.
Taigi, yra sąvokos patriotizmas, tautiškumas ir nacionalizmas. Teks įjungti smegenis, kad rastume esmę. Nesiimsiu gilių įžvalgų, apsiribosiu vienos nuostatos tyrimu: „patriotizmas yra geras, nacionalizmas yra blogas“. Koks tarp jų skirtumas?
Matau, kad skirtingumas slepiasi santykyje su valstybe. Viename žinyne radau, kad pirmasis žinomas žodžio patriotizmas vartojimas buvo 1716 m. Aš kiek kitos nuomonės. Paieškojus jį (reiškinį) galima rasti ir senovės valstybėse. Tad patriotizmas buvo žinomas santykinai seniai. Sakykim, Mažosios Lietuvos enciklopedija teigia: „ prūsiškasis patriotizmas, Rytprūsių ir visos Prūsijos kultūrinis reiškinys. Ankstyvasis prūsiškasis patriotizmas (iki XVIII a. pabaigos) siejosi su krašto etniniu ir kultūriniu savitumu, atstovaujamu senųjų asimiliuotų prūsų ir vėlesniųjų lietuvininkų. Krašto šviesuomenė ilgai išlaikė šio istorinio savitumo sampratą. Raštuose vokiečių kalba nuolat vartoti posakiai „Mes prūsai“, „Mūsų Prūsija“. Buvo daromas skirtumas tarp Prūsijos prūso ir etninės Vokietijos vokiečio“. Taigi, reiškinys ir jo suvokimas jau buvo. Jau prancūzų didžioji revoliucija kūrė naciją ir patriotizmą. JAV turėjo dar sudėtingesnę situaciją, kai vieni baltieji kovojo su kitais baltaisiais už spalvotųjų teises. Bandykime daryti kai kurias įžvalgas.
Tautiškumas daugiausia remiasi dvasinėmis žmonių savybėmis: kalba, papročiais, tradicijomis, moksline ar kitokia istorija. Nors ne visai tikslu, tautiškumas yra labiau kultūrinė sąvoka. Patriotizmas dažniau skyla į tam tikras sritis, pavyzdžiui, ekonominę. Obalsis „nepirk rusiškų ar amerikietiškų prekių“ tikrai nėra kultūrinis reiškinys. Šūkis „ Visi į Tėvynės gynimą“, ko gero, irgi nelabai priskirtinas bendriems kultūros dalykams. Taigi, galima matyti, kad patriotizmas yra ekonominis, politinis darinys, dažniau sutelktas kovoti prieš ką nors nei kažką kurti. Todėl tvirtinti, kad šios sąvokos sutampa arba yra prieštaringos, yra klaida. Daugiatautei valstybei tautiškumas nėra geras dalykas kaip vienijanti jėga, todėl dažnokai ji buvo keičiama patriotiniais šūkiais ar siekiais.
Parašykite komentarą