Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-09-09 |
Klaipėdoje išvažiuojamąjį posėdį surengusi Vyriausybė trečiadienį patvirtino jūrų uosto pietinės dalies teritorijos ar jos dalies nuomos konkurso tvarką.
Susisiekimo ministerijos teigimu, nustatomos uosto valdytojo ir jo sudarytos komisijos funkcijos, sudėtis bei darbo principai, konkurso sąlygų turinys, dalyvavimo tvarka, pasiūlymų vertinimo ir laimėtojo nustatymo tvarka bei kitos sąlygos.
„Žingsnis ypatingai svarbus, kad galėtume pradėti vystyti pietinę dalį. (…) Tai būtinas procedūrinis žingsnis, kad vienas strategiškai svarbiausių Lietuvos transporto infrastruktūros projektų galėtų pereiti nuo projektavimo prie investuotojo atrankos ir praktinio įgyvendinimo“, – posėdyje sakė ministras Juras Taminskas.
Pasak ministro, artimiausią savaitę numatoma pradėti marinos – pramoginių laivų ir jachtų uosto – rangos darbus, o didžiosios teritorijos dalies rangovo atranka ir darbų pradžia numatoma kitų metų antrąjį ketvirtį.
„Kad spėtumėm iki 2028 metų pabaigos turėti paruoštą 100 hektarų teritoriją, ant kurios jau toliau bus su infrastruktūra vystoma, krovos kompanijos, kurios ten ateis ir vykdyt galės krovą“, – žurnalistams Klaipėdoje trečiadienį sakė ministras.
Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas sako, jog Vyriausybės nutarimas įpareigoja, nes projektas bus prižiūrimas Vyriausybės lygmeniu.
„Niekur čia mes toli nepabėgsim nuo terminų, nuo atsiskaitymų, nuo visų dalykų ir Vyriausybė tampa kaip šito projekto įgyvendinimo savininke“, – žurnalistams sakė uosto vadovas.
Pasak jo, įgyvendinant projektą taip pat reikės įvertinti ir poveikį gamtai bei numatyti kompensacijas.
„Kompensacijos yra numatytos gamtai. Tai yra pirmiausiai įvertinta, kas turėtų būt padaryta su Kiaulės nugara, kokie paukščiai ten būna, kaip juos reikėtų iškelti. Taip pat didelė dalis aplinkosauginių priemonių – kranto apsaugos sienelės, Kuršių nerijos sienelės. (…) Pietinių vartų statyba, taip pat didelis hidrotechninis projektas, kuris ribojasi ir yra viena iš dalių pietinės uosto dalies išvystymo, kad jūros vanduo nepatektų į marias“, – sakė A. Latakas.
Finansų ministras Taurimas Valys pabrėžė, kad didžiąją dalį lėšų, reikalingų pietinei uosto plėtrai, bus siekiama pritraukti iš privataus kapitalo.
„Didžioji dalis lėšų bus pritraukiama iš privataus kapitalo – apie pusę investicijų. Iš biudžeto numatyta mažesnė dalis – 2028 metais apie 60 mln. eurų, (…) tame tarpe ir Europos Sąjungos lėšų bus svarstoma pritraukti“, – trečiadienį žurnalistams Klaipėdoje sakė T. Valys.
Anot Susisiekimo ministerijos, pietinės dalies plėtrai nepakanka galiojančio uosto reguliavimo, nes jis neleidžia išnuomoti akvatorijos dalies, kurioje dar tik bus formuojama nauja teritorija, taip pat tarp pagrindinio atrankos kriterijaus nėra investuotojo pradinio įnašo, skirto naujai teritorijai ir jos infrastruktūrai.
Be to, įprastas uosto žemės nuomos konkursas nėra pritaikytas tokio masto projektams, kai investuotojas parenkamas dar iki naujos teritorijos suformavimo, o konkurso metu būtina suderinti techninius, infrastruktūrinius, finansinius ir veiklos sprendinius.
Be to, Vyriausybė turėtų nustatyti, kad naujas sausumos plotas uosto teritorijoje turi būti suformuotas ir infrastruktūra įrengta iki 2028 metų pabaigos.
Kaip rašė BNS, liepos viduryje Seimas pritarė Klaipėdos uosto pietinės dalies plėtrai – tai leidžia vystyti apie 100 hektarų naujos teritorijos infrastruktūrą ir pritaikyti ją karinio mobilumo poreikiams.
Nuo kitų metų pradžios galės būti skelbiamas šios teritorijos infrastruktūros statybos rangovo konkursas.
Uosto vadovas A. Latakas yra sakęs, kad investicijomis į būsimą teritoriją domisi 14 investuotojų iš viso pasaulio. Skaičiuojama, kad plėtra pareikalaus apie 1,4 mlrd. eurų investicijų.
Pietinės uosto dalies plėtrai norima pritraukti privačių investuotojų, ketinančių investuoti mažiausiai po 300 mln. eurų – iš anksto sumokėjus bent tokią sumą iki 50 metų jie galėtų išsinuomoti būsimą uosto teritoriją ir prisidėti prie jo plėtros.
Lėšos būtų skirtos sausumai formuoti ten, kur dabar yra uosto akvatorija, taip pat kuriant reikalingą infrastruktūrą.
Klaipėdos uosto 2026–2029 metų strateginiame veiklos plane pietinei uosto daliai numatyta beveik 600 mln. eurų investicijų. Ši plėtra padidins uosto plotą apie 100 hektarų iki 657 ha. Tai atvers kelią kurtis naujiems terminalams, pritraukti investuotojų iš užsienio bei priimti didžiausių parametrų laivus.
Įgyvendinant projektą taip pat planuojama įrengti 1,3 km ilgio giliavandenes krantines, pastatyti pietinius uosto vartus, sustiprinti karinio mobilumo pajėgumus. Planuojama, kad čia galės būti kraunama 30 mln. tonų krovinių kasmet.
Susisiekimo ministerija skaičiuoja, kad plėtra per 25 metus galėtų generuoti apie 7 mlrd. eurų, o uostas per 50 metų gautų 1,2 mlrd. eurų papildomų pajamų.
Kopijuoti ir platinti BNS turinį be raštiško BNS sutikimo draudžiama
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Gyventojams kelia rimtą susirūpinimą tai, kad tuo metu, kai aktyviai planuojama Klaipėdos uosto pietinės dalies plėtra ir būsimi dideli krovinių srautai, iki šiol nėra aiškiai paaiškinta, kokį vaidmenį šiame susisiekime turės Gručeikių gatvė ir VPA įrengtas kelias. Gyventojai jau dabar susiduria su sunkiasvorių transporto tranzitu, tačiau į registruotus kreipimusis dėl eismo organizavimo pagrindo, leidimų ir dokumentų savivaldybė tinkamai neatsako. Todėl žmonės pagrįstai baiminasi, kad sprendimai dėl būsimo transporto koridoriaus gali būti priimami nepakankamai viešai, neįvertinus eismo saugumo, triukšmo ir gyvenimo kokybės poveikio vietos bendruomenei.
Kas prisiims atsakomybę už visas tas pasakas? Kur bus tie Vyriausybės nariai kai Mokesciu mokėtojų pinigai bus paversti į betoną, terminalą ir kas liks iš gražiai skambančių frazių : “karinio mobilumo pajėgumai”, “galės krauti virš 30 mln tonų”? Kur paviešintos, išanalizuotos, pagrįstos kokios tai diskusijos ir dokumentai, ar tik lozungais viskas paremta ir pirmyn įsisavinti milijardus eurų. Pasirodo ir pas mus, prisidengdami karu Ukrainoje, moka kazkas neblogai streteguoti, kaip is valstybes pinigu pasiimti. Korupcinis projektas kaip ir visi valstybiniai didieji projektai……