Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-01-01 |
Nei lietus, nei sniegas, nei vėjas, nei šaltis nesutrukdo daliai klaipėdiečių pirmąją naujųjų metų dieną rinktis K. Donelaičio aikštėje paminėti Mažosios Lietuvos dainiaus ir grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio gimtadienio.
Tad ir „donelaitiškai“ žiemišką ketvirtadienį kelios dešimtys nuo 1989 metų besitęsiančios tradicijos palaikytojų paminėjo jau 312-ąsias poeto gimimo metines. Ši išskirtinė tradicija 2022 metais buvo įamžinta „Eglės“ leidyklos išleistoje knygoje.
Kasmet prie Donelaičio paminklo ateinanti garbaus amžiaus klaipėdietė Jūratė Stubraitė, Ievos Simonaitytės pusseserė, sakė, jog jai tai yra „šventas reikalas“.
Palmiros Martinkienės nuotr.
Susirinkusiuosius tradiciškai sveikino evangelikų kunigas Reincholdas Moras, eiles skaitė ir Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleivės, ir vietos poetai, kalbėjo Vytautas Čepas, profesorius Sigitas Kudarauskas ir kiti. Profesorė Dalia Kiseliūnaitė išraiškingai padeklamavo ištraukas iš K. Donelaičio „Metų“.
Tuo metu Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ pirmininkė Rasa Šimkutė pasidžiaugė, matydama tokį gausų būrį klaipėdiečių, dėkojo iniciatyvinei šv. Jono bažnyčios bokšto atstatymo grupei, o miesto vadovus ragino nepamiršti ir Klaipėdos karališkojo pašto, „kad jis nesugriūtų, o mus džiugintų“.
Deja, jos palinkėjimo nebuvo kam išklausyti – miesto vadovų tarp susirinkusiųjų matyti neteko. Nors prieš metus minint K. Donelaičio gimtadienį miesto meras Arvydas Vaitkus buvo žadėjęs, jog 2026-aisiais gimtadienis bus minimas jau atnaujintoje aikštėje, taip neatsitiko, ir nei jis, nei vicemerai čia nepasirodė.
Tiesa, naujas aikštės rekonstrukcijos projektas jau parengtas, o viešas jo pristatymas numatytas sausio 16 d. 16 val. nuotoliniu būdu.
Rekonstruoti K. Donelaičio aikštę imtasi dar 2014 m., bet dėl įvairių priežasčių projektas realizuotas taip ir nebuvo. Lapkritį likviduotas ir Labdaros ir paramos fondas „Žaliuok, mano mieste“, prieš daugiau nei 10 metų bandęs įgyvendinti aikštės atnaujinimą.
INFORMACIJA
Kristijonas Donelaitis gimė 1714 m. sausio 1 d. tuometinės Prūsijos karalystės Gumbinės apskrityje Lazdynėliuose (dabar – Kaliningrado sritis) laisvųjų valstiečių šeimoje. Karaliaučiaus universitete studijavo teologiją, nuo 1743 m. iki mirties 1780 m. buvo Tolminkiemio klebonas, ten ir palaidotas.
Laisvalaikiu rašė eiles lietuvių ir vokiečių kalba, kūrė muziką, dirbo barometrus, muzikos instrumentus, optinius prietaisus.
Išlikusios 6 poeto pasakėčios: „Lapės ir gandro čėsnis“, „Rudikis jomarkininks“, „Šuo Didgalvis“, „Pasaka apie šūdvabalį“, „Vilks provininks“, „Aužuols gyrpelnys“.
Žymiausią K. Donelaičio veikalą – poemą „Metai“, sudarytą iš atskirų autoriaus kūrinių, juos sujungęs į vieną ir suredagavęs, jau po poeto mirties 1818 m. išleido kitas žymus Mažosios Lietuvos kultūros veikėjas Liudvikas Rėza.
„Metai“ išversti į vokiečių, anglų, švedų, čekų, vengrų, latvių, rusų, baltarusių, lenkų, gruzinų, ukrainiečių, japonų, jidiš, prancūzų, italų, armėnų ir net esperanto kalbas.
Jau stovėti su portretu ir laisvė donelaičiui! Per amžių amžius. Jau yra projektai? Viskas brangsta. Reikia finansų 🙂 duokit milijoną :* čiurlionis mirė. Naujas čiurlionis gimė Valio
ką rašinėsi kai jie šitą Donelaičio aikštę subjauros ir vietoj medžių paunksmės galėsi kaifuot ant trinkelių ir asfalto kuriame bus prikaišiota smilgų kupstų 😀 Na panašiai kaip būsimam Atgimimo a projekte, kur iki dabar sprogmenis Vaitkus businėja..
Donelaičio projektai ateina ))))))))))) ciurlionis mire. Gime donelaitis ir jo karvės papas
įdomu įdomu. tą pačią dieną vyko ir Lietuvos vėliavos dienos paminėjimas – tyla. kad įvyko provokacija minėjimo metu – tyla. šauliai turėjo patys sulaikyti provokacijos asmenis – taip pat tyla.
O kas įvyko su šauliais?
Per pūgas, per vėją… Died morozas ėjo.
.. gerai jūs čia užmetėt:D
Ačiū Palmira, tu vienintelė
Nejuokink mano tapkių. Projektai jau yra nauji? Nauji portretai, naujos dainos))))) nauji finansavimai ))))) JAU GALIMA VERKTI? NAUJA MEILĖ, NAUJA MADA, NAUJI PROJEKTAI. Man jau šokti?
Gal geriau išsipagirioti prieš tarškinant klaviatūrą.
Terminas „profesorius” vartojamas dviem skirtingais atvejais. Yra „profesorius”, reiškintis pedagogines pareigas ir „profesorius”, reiškintis mokslinį vardą. Pastaruoju atveju, profesoriui (mokslininkui, menininkui, apgynusiam disertaciją) šis vardas galioja visą gyvenimą.
profèsorius (lot. professor – mokytojas), aukštosios (kai kuriose šalyse ir vidurinės) mokyklos dėstytojo arba mokslinio darbuotojo, turinčio mokslo laipsnį, pedagoginis vardas; mokslo darbuotojo aukščiausios pareigos.
Oj ne, pavydėt man nėra ko 🙂 Pasigirt turiu kuo 🙂 Bet, Palmira, pamenate Pranckiečio atvejį, kai jis paskutiniuose rinkimuose į Seimą skelbėsi esąs profesorius, deja, bet teismas įpareigojo profesoriumi nesivadinti, nes jis to darbo tuomet nedirbo. Nebent profesoriaus emerito ar garbės profesoriaus statusą iš aukštosios gavęs būtų. Man tikrai negaila, bet yra taip. Vakaruose tik pradėjai aukštojoj dirbt iškart profesorius esi. Pas mus dar iš sovietmečio tvarka likusi.
o ka iljicius sveikindamas nusiemes kepure memelyje dare? Sast, tuoj paskutines pusis sunelis nukirs, kaip miska klaipedos rajone sutvarke..
Profesorius- ne titulas, o pedagoginis ar mokslo vardas, ir jis vartojamas, kai žmogus ta veikla aukštojoje mokykloje užsiima. Kitą dieną, kai jis palieka mokymo įstaigą, jis jau nebe profesorius. Taigi, kiek žinau, Kudarauskas- buvęs profesorius, tai ne monarchų suteikiamas titulas ir jo nevartokime, kai nereikia.
O kas nors iš jo tą vardą atėmė? Ar tradiciškas lietuviškas pavydas ramybės neduoda? 🙂