Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-09-08 |
„Tai buvo pirmas klausimas, kurį kėlė Klaipėdos miesto meras. Manau, kad galėjo kelti aštriau. Kėlė santūriai“, – spaudos konferencijos metu paklaustas, kas daroma, kad jau pradėjus statyti naują pietinį uostą judėtų ir pietinio aplinkkelio tiesimo klausimas, sakė antradienį Klaipėdoje besilankantis premjeras Mindaugas Sinkevičius.
Jis pripažino, kad šis klausimas yra „su uodega“, bet jau esą yra veiksmų planas. Pastarąjį detalizavo susisiekimo ministras Juras Taminskas.
„Kas ir buvo žadėta, sugretinom procesus, optimizavom procesus ir tokiu būdu sutaupėm trejus metus, nes buvo planuota, kad pietinis aplinkkelis bus baigtas statyti ir eismas atidarytas 2035 metais. Sugretinus ir optimizavus procesus, mes pasiekiam 2032 metus. <…> Artimiausiom savaitėm, baigus derintis su Finansų ministerija, Vyriausybei teiksime PPP paketą, kuriame į pirmąjį etapą yra įtrauktas Klaipėdos pietinis aplinkkelis. Tai tas, kas buvo žadėta, tas yra daroma ir jau darbų yra daug padaryta“, – tvirtino ministras.
Anot jo, yra atliktas modeliavimas dėl Jakų žiedo. „Šį ketvirtadienį Vilniuje lankysis Klaipėdos miesto meras. Tai pristatysim galimus variantus, kaip tvarkyti Jakų žiedą, nes Jakų žiedas šiai dienai tikrai patiria labai rimtus iššūkius, nes vien rytinio piko metu iš A13 nuo Palangos vidutiniškai penkių kilometrų spūstis susikaupia“, – teigė J. Taminskas.
Pasak jo, centrinė valdžia nepamirš ir „Klaipėdos rajono ir noro įvažiuoti į A1 magistralę ties „Vlantana“ ir „SBA baldais“. „Tai irgi susiję yra su Jakų žiedu. Na, ir Šilutės plentas. Tai čia jau išsprendus Jakų žiedą artimiausiais metais kažkiek amortizuos Šilutės plento klausimo spūstis. O Šilutės plento rekonstrukcija numatyta lygiagrečiai su Pietiniu aplinkkeliu, tai yra 2032 metais turi būti įspręsta“, – teigė susisiekimo ministras.
Klaipėdos meras Arvydas Vaiktus savo ruožtu teigė, jog susitikimo metu kėlė ir klausimą dėl „KN Energies“ planuojamo anglies dvideginio krovos terminalo.
„Apkrauti dar papildomai Liepų gatvę sunkvežimiais, kur nors skaičiai bus per parą tikrai, aš giliai įsitikinęs, jau šiandien išgirdau, kad nebe 86 sunkvežimiai, o gali būti 186. Yra klausimai, kuriuos reikia spręsti transporto srityje. Kažkiek papildė susisiekimo ministras pasakydamas, kad čia, aišku, turėtų dalyvauti ir Energetikos ministerija, ir kitos ministerijos, ir galbūt vystytojai tokio terminalo, ir tie, kuriems yra toks terminalas aktualus. <…> Aš manyčiau, netgi išnaudojant A13 magistralę Klaipėda-Palanga, rasti junginį per Bachmano žemės teritoriją, apjungti netgi savotiškai ir Klaipėdos rajono teritoriją su miestu, nes ten didžioji dalis gyvenančių klaipėdiečių, kurie vyksta į darbus, veža vaikus į darželius ir mokyklas“, – kalbėjo A. Vaitkus.
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Pritariu Klaipedieciams, gyvenantiems miesto teritorijoje, kad nereikia palaikyti minties didinti infrastruktura automobiliniam transportui. Klaipeda yra pailgas miestas turinistis tris arterines gatves issidesciusias isilgai miesto (neskaiciuojant plento Palanga – Silute), tai palaikom koncentrota viesojo transporto linijas ir prijungiam kelias arterijas is rajono (kiek suprantu jau dabar taip ir yra padaryta). Autobusai judantys is rajono priemesciu nuima pakankamai dideli kieki automobilinio transporto, kuris neuzima gatviu ir automobiliu parkingo aiksteliu. Paskatinciau ziureti truputi toliau, nei pora metu i prieki. Jeigu derinsimes prie rajono gyventoju poreikiu, tai neturesime, nei komfortabilaus miesto miestieciams, nei rajono gyventojams. Visada truks ir gatvese transporto juostu, ir parkingui ploto. Siulau plesti dviratinio transporto infrastruktura, naudojantis Olandijos, Danijos, Svedijos miestu patirtimi. Dviraciu parkingo daugeaukstes aiskteles lankomiausiose miesto taskuose ir ant rajoniniu autobusiniu marsrutu. Dviratis turi buti iki 10km kelionems patraukliausia transporto priemone, tuomet bus ir gatves laisvos ir kamsciu bus maziau. Dviraciai turi tureti infrastruktura tinkancia visiems metu laikams. Takai valomi robotizuotomis priemonemis, o ne kaip darbar – pravaziavo viena karta i sezona koks uzsimiegojes „valytojas” ir isvarte bordiurus, nuskele laiptu kampus ir toliau niekas neatsako. Beje ateityje prekiu isveziotoju dviraciais tik dauges, todel geriau jau dabar mastyti. Ateityje dviraciu takais gali pradeti kursuoti robotizuoti kurjeriai, nes truks zmoniu, todel valdziai butu naudinga pamastyti apie tai, realizuojant dviraciu infrastrukturos pletra. Pabaigai rajono gyventojams siulymas: jau dabar kaupti pinigelius ir aptarti su rajono valdzia apie dviracio/pesciuju taku tiesima iki transporto mazgu (autobusu stoteliu, traukiniu stoteliu). Vaziuosit dviraciais iki stoteles, o tada persede i autobusus judesite i miesta. Mieste persesite ant dviraciu arba judesite viesuoju transportu. Jeigu siulymas netinka, tai „Welcome back to Klaipeda” ir gyvenam draugiskai visi „daugiaaukstese dezutese” 🙂
Grįžkite į Klaipėdą gyventi.Prisistatė namais aplink miestą,daugiabučiuose pensininkai arba atvykėliai iš kt.šalių gyvena….tuoj prarasime Klaipėdą….kur ir kuo važiuosite gerti kavas ir savo mašinas demonstruoti?Lėktuvais?
O ką šiandien daryti su kamščiais Taikos Baltijos ir Minijos Baltijos sankryžose, kur kamščiai jau ir ne piko metu ir keltų išvykimo laiku? Kur vyriausybės pažadas finansuoti čia antrą lygį? Kada čia išsispręs? Aišku Žaliam slėnyje gyvenantis meras mato tik tai kas pakeliui į darbą pro langą ir rimtos problemos jam nerūpi… net neužsiminė…
Kol nėra mieste regiono gyventojų , kurie važiuoja į miestą dirbti, vaikus veža , tol mieste nėra kamščių. Tai matau pro savo langą jau nuo rugsėjo 1 d.
Čia tikri klaipediečiai važiuoja po darbo namo i regioną
Kamščiai visada buvo, nes tas regionas gyveno Klaipėdoje ir tom pačiom gatvėm važinėjo 😀 Nebeverkite. Ar visi gyvens Laukininkuose ar Gidnuliuose, kamščiai bus tie patys, tik daugiau vienam krašte ar kitam. Pagaunat? Tai problema spręsti reikia gerinant kelių infrastruktūrą, darant naujas jungtis apskritai. Nepamirškit kad jaunimas dabar nuo 16 metų savo kibirais įsiliejo į kelius taip pat. Kad šeimose jau po 3 automobilius. Nesvarbu kur kas gyvena
Turiu ne vieną pavyzdį kada iš Klaipėdos į regioną išsikelia jauna šeima – 2 . Mieste automobilis 1 , nes dažniausiai vienas iš šeimos važiuoja ir miesto viešu transportu. Regione gimė vaikai, dabar šeima jau turi 2 automobilius , nes reikia patiems į darbus ir dar vaikus po visokias ugdymo įstaigas išvežioti, po darbo lygiai taip pat juos surinkti. Vaikai suaugo visi pilnamečiai turi po automobilį , ten 3 vaikai tai ir automobilių + 3 prie tų 2 = 5 auto varinėja pirmyn atgal į Klaipėdą ! Žinau ne vieną konkretų atvejį , o jūs čia apie infrastruktūrą ir tuos pačius važiuotojus. Mieste nežinau šeimos, kuri turėtų 5 auto 🙂 Miesto gyventojai raginami ir daugelis jau tikrai tik viešu važiuoja , o regiono gyventojai kelia ” bangas ” , kamščius ir reikalauja, kad klaipėdiečiai iš savo biudžeto jiems infrastruktūrą gerintų ? Jūs čia apie ką ?
Kiek pamenu regiono gyventojams buvo padarytos ” petsėdimo ” į Klaipėdos viešąjį transportą stotelės, tik nepamenu kiek jos liberaliai kainavo 🙂 Prašome jomis naudotis , o ne kelti reikalavimus. Miestiečiai bėdų dėl kamščių neturi.