Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-08-05 |
Dar praėjusio dešimtmečio pradžioje prasidėjusioje istorijoje dėl gyventojų iškeldinimo iš šalia geležinkelio bėgių esančių Nemuno g. 113 ir 133 namų šiemet padėtas taškas. Tačiau kada bus pradėta rekonstruoti ši gatvė, galinti tapti vidine uosto arterija, visiškai neaišku – savivaldybė ir Uosto direkcija baksnoja viena į kitą.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Klaipėdos miesto taryba dar 2011 m. balandį patvirtino detalųjį planą, pagal kurį Nemuno g. 113 ir 133 namai turėjo būti nugriauti. 2012 m. Taryba priėmė ir sprendimą, kuriuo sutiko Nemuno g. dalį, kurioje stovi šie namai, perduoti Uosto direkcijai, o Vyriausybės sprendimu ji uostui buvo perduota 2016 m. lapkritį.
Dėl esą nepakeliamų gyvenimo sąlygų žmonės buvo prirašę aibę skundų įvairiausioms institucijoms, žadėjo blokuoti traukinių eismą. Kad čia viršijamos leistinos vibracijos ir triukšmo normos, patvirtino ir ne kartą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atlikti matavimai.
2018-ųjų spalį miesto Taryba pavedė Savivaldybės administracijos direktoriui pradėti butų ir kitų patalpų išpirkimo procedūras. Ne visiems gyventojams sutikus su siūlomomis sumomis 2020 m. liepą Taryba nusprendė kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, kad ji paimtų visuomenės poreikiams žemę esančią prie šių pastatų. Tarnybai 2024 m. gegužę tai padarius, savivaldybė pradėjo teisminį procesą dėl likusių 11 patalpų paėmimo visuomenės poreikiams. Atitinkamas ieškinys Klaipėdos apygardos teismui buvo paduotas dar 2024 m. liepą.
„Atviros Klaipėdos“ žurnalistas susipažino su šia byla. Jos dokumentuose matyti, kad septyni iš vienuolikos žmonių buvo deklaravę savo gyvenamąją vietą šiuose pastatuose. Savivaldybės užsakymu bendrovė „Jungtinis verslas“ patalpas buvo įvertinusi nuo 300 iki beveik 78 tūkst. eurų (iš viso – 421,2 tūkst. eurų), bet su tokiomis sumomis nesutiko nė vienas jų savininkas.
Atsiliepimuose buvo nurodoma, kad žmonės neprieštarauja, jog jų turtas būtų paimtas, bet esą turi būti nustatyta teisinga kaina. Pabrėžta ir tai, kad ilgą laiką buvo pažeidžiama jų teisė į sveiką ir švarią aplinką, detaliojo plano sprendiniai buvo neįgyvendinti net 13 metų, taip nenutraukiant „nežmoniško ir kankinančio elgesio su žmonėmis“. Tad dabar esą turi būti išmokama „bent minimali pažeistų teisių ir lūkesčių kompensacija“. Turto savininkai akcentavo, kad savivaldybė nenurodė, kokią sumą kompensuotų už persikraustymą, ir kartu tikino, kad 2023 m. atlikti turto vertinimai jau buvo neaktualūs.
Kiek vėliau savivaldybė patikslino savo ieškinį, nes su dviem žmonėmis pavyko susitarti ir pasirašius sutartis jiems buvo sumokėti 24 132 ir 61 410 eurų.
Bylą nagrinėjusi teisėja Milda Skersienė pirmiausia priėmė nutartį, kuria leido registruoti turtą valstybės vardu. Ji buvo apskųsta Apeliaciniam teismui, bet jis atmetė tokį skundą. Gyventojų advokatas dar teikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuriame prašė kreiptis ir į Konstitucinį Teismą, bet jį buvo atsisakyta priimti.
Pratęsus bylos nagrinėjimą gyventojai pageidavo, kad teisme būtų apklausiamas buvęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, bet teismas netenkino šio prašymo.
Teismo sprendimu buvo nuspręsta paskirti ekspertizę, kurią už 2900 eurų atlikto teismo ekspertas Renatas Gricius. Jis pernai rugpjūtį nustatė, kad likęs neperimtas turtas yra vertas nuo 400 iki 77,2 tūkst. eurų – visas jis įvertinas 410,3 tūkst. eurų.
Pernai gruodį teisme buvo gautas prašymas dėl bylos perdavimo mediacijai. Šio proceso ėmėsi mediatorė, teisėja Jolanta Gailevičienė. Jis po kelių mėnesių baigėsi rezultatyviai – buvo pasirašyta ir teismo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią aštuoniems gyventojams buvo išmokėta papildomai per 112 tūkst. eurų, o dėl vienos neįrengtos pastogės pasisakė teismas. Jos savininkui vietoje 300 priteisti 440 eurų. Taikos sutarties šalys susitarė, kad kiekviena bylinėjimosi išlaidas pasilieka sau.
Klaipėdos savivaldybė „Atvirai Klaipėdai“ paaiškino, kad su šiuo teismo procesu Nemuno g. 113 ir 133 daugiabučių namų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros buvo galutinai užbaigtos.
„Su visais gyventojais yra atsiskaityta, visi gyventojai yra perdavę butus. Tik vienas asmuo, kuriam priklausė 429/10540 dalys palėpės, už kurios paėmimą visuomenės poreikiams nustatytas 440 Eur dydžio atlyginimas, nenurodė savo sąskaitos ir savivaldybės žiniomis dar nesikreipė į notarą, kad atlyginimas būtų išmokėtas iš notaro depozitinės sąskaitos. Savivaldybės būstuose Nemuno g. 113 ir Nemuno g. 133 gyventojai nebegyvena. Nuomininkai perkelti, jiems suteikus kitus butus“, – dėstoma savivaldybės atsiųstame komentare.
Anot savivaldybės, Nemuno gatvės rekonstrukcijos darbus numatyta vykdyti Uosto direkcijai, kuri buvo pradėjusi rengti šios gatvės platinimo projektą.
„Dėl projekto esamos būklės ir tolesnės įgyvendinimo eigos reikėtų kreiptis į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją“, – nurodė savivaldybė.
Tuo metu Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas savo komentare tvirtina, kad jai priklauso tik dalis gatvės, likusi vis dar yra miesto žinioje.
„Klaipėdos uosto direkcija jau anksčiau yra įvertinusi Nemuno gatvės vystymo galimybes. Uosto bendrajame plane yra numatyta galimybė šią gatvę išvystyti ir labiau pritaikyti uosto poreikiams – automobilių ar geležinkelio eismui. Vienas svarbiausių žingsnių, siekiant išvystyti gatvę, būtų jos perdavimas į vienas rankas. Uosto direkcija Nemuno gatvės išvystymo planų neatsisako – stebime situaciją, o ateityje atsiradus poreikiui, būtų grįžtama prie klausimo, įvertinant sprendinių aktualumą pagal tuo metu esančias aplinkybes“, – dėsto A. Latakas.
Ar visi išgyveno?