„Polexit“ zondas paleistas

Nuomonės
Rytas Staselis
2026-03-26

Prieš kelias savaites Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis vetavo šalies Seime priimtą įstatymą dėl galimybės skolintis gynybos reikalu iš specialios Europos Sąjungos (ES) programos paketo 44 mlrd. eur. K. Nawrockis pareiškė esą toks gynybos finansavimo instrumentas neatitinka Lenkijos intereso, ilgalaikio tikslo nebūti ES bloke po tokių šalių kaip Vokietija ir Prancūzija padu bei kelia grėsmę šalies suverenitetui.

Konservatyvių pažiūrų Lenkijos prezidentas pratęsė savo pirmtako – Andrzejaus Dudos ir jo rėmėjų iš partijos “„Teisė ir teisingumas“ (TT) Europos sunkiasvorėms skirtų „strėlių“ retoriką. Ne pačiu aukščiausiu registru, tačiau pakankamu. Kad visi prisimintų, jog A. Dudos prezidentavimo laikais Lenkija mėgino pasiekti, jog Vokietija iš naujo atvertų praėjusiojo amžiaus aštuntajame-devintajame dešimtmečiais politiškai bei formaliai užvertą kompensacijos už Lenkijos patirtą žalą Antrojo pasaulinio karo metu klausimą.

Ta proga liberaliai politinei krypčiai atstovaujantis šalies premjeras Donaldas Tuskas (kadaise jis užėmė ES Vadovų tarybos pirmininko pareigas) pareiškė, kad K. Nawrockio akibrokštas yra pirmas žingsnis į vadinamąjį „Polexit“ – Lenkijos pasitraukimą iš ES Jungtinės Karalystės pavyzdžiu (2020 m. vasarį). Pasak D. Tusko, „Polexit“ lozungas gali tapti kitų rinkimų (2027 m. spalį) į Lenkijos Seimą kampanijos metu.

Karol_Nawrocki ir Donaldas Tuskas
Donaldas Tuskas ir Karolis Nawrockis. president.pl nuotr.

Kol kas nėra labai aišku, iš kur kilo tokios Lenkijos vyriausybės vadovo įžvalgos. Bent jau ligišiol prezidentas K. Nawrockis tokios retorikos nenaudojo taip dažnai, kad atkreiptų į ją dėmesį ar sukeltų susirūpinimą. Tačiau „Polexit“ formuluotės ligi kitų metų rudens gali tapti aiškesnės. Ypač jeigu „Polexit“ idėjas parems JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuriam ES kaip daugmaž vieningas politinis blokas kelia susierzinimą (kartais kyla įspūdis, kad D. Trumpas yra pasirengęs paremti bet kurį ES šalių politiką-euroskeptiką).

Politiškai populistinę idėją – kad „Lenkija nebūtų po Vokietijos bei Prancūzijos padu“ – per pusantrų ligi rinkimų į parlamentą likusių metų galima profesionaliai išvystyti ir ja sujaukti rinkėjų širdis (nebūtinai protus). Vis dėlto tatai yra gana sudėtinga užduotis net savo amato profesionalams.

Lenkija šiuo metu yra didžiausia ES paramos gavėja. Tad atrodytų, kad norėdama lygiu balsu kalbėtis su ES sunkiasvoriais Lenkija pirmiausia turėtų tapti ES paramos mažiau išsivysčiusioms šalims formuotoja arba donore. Tai šiuo metu ją radikaliai skiria nuo Jungtinės Karalystės šios kampanijos dėl pasitraukimo iš bloko laikotarpiu.

Lenkijoje atliktos visuomenės apklausos kol kas rodo, kad tarp 70-80 proc. lenkų pasisako už šalies narystę ES. Tačiau vos prieš penketą metų tokių buvo virš 90 proc.

Šitai kuo puikiausiai supranta D.Tuskas. Kuris, pripažinkime, kitų metų spalio rinkimuose turi savų politinių interesų. Todėl visiškai gali būti, kad jo K. Nawrockiui deleguotas „Polexit“ tikslas yra elementarus rinkėjų pagąsdinimas: esą, mielieji lenkai, įjunkite vaizduotę ir mėginkite suvokti, kaip tokią idėją įgyvendinus pasikeis įprastas jūsų gyvenimas.

Viešųjų ryšių požiūriu, tai būtų gana logiškas ėjimas: pasėti bjaurias abejones provincijoje gyvenančių konservatyviausių rinkėjų galvose.

Kad ir kokių tikslų dabar siekia konkuruojantys Lenkijos politikai, kaimyninės šalies pasitraukimas iš ES ar tik garsios diskusijos šiuo klausimu neatitinka Lietuvos intereso. Viena vertus, geografiškai – tai visų trijų Baltijos šalių sausumos vartai į Europą. Kita vertus, ES narė Lenkija yra viena svarbesnių Lietuvos prekybos partnerių (2024 m. – antroji eksporto ir penktoji – importo). Mūsų prekybos ryšiai su kaimyne Lietuvai padėjo labiau išsaugoti ekonominį-socialinį stabilumą, nei Latvijai bei Estijai – jų tampresni ryšiai su Skandinavijos šalimis, kurios per paskutinį dešimtmetį buvo papurtytos įvairių krizių. Jau nekalbant apie susisiekimo bei energetikos sektorius.

Kita vertus, akivaizdus ES neveiksnumas viduje susitarti dėl gyvybiškai svarbių reformų ir išorės grėsmių didina skeptikų gretas visose šalyse.

Žymos: | | | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Kultūra

Galerijoje JUSIONIS – Nidos tapybos plenerų dailininkų darbai

Balandžio 9 d., ketvirtadienį, 17.30 val., meno galerijoje JUSIONIS ( Herkaus Manto g. 22) atidaroma tapybos plenerų Nidoje kolekcijos paroda ...
2026-04-07
Skaityti daugiau

BNS

Klaipėdos rajone sumedžiotas vos vienas vilkas, šalyje – 275

Kovo pabaigoje baigėsi vilkų medžiojimo sezonas, per kurį buvo sumedžioti 275 plėšrūnai, ketvirtadienį skelbia Aplinkos ministerija. Daugiausia vilkų šį sezoną ...
2026-04-02
Skaityti daugiau

Nuomonės

Vienas „uždaras“ klausimas valdžiai

Kol ukrainiečių karinės pajėgos smogiamaisiais bepiločiais orlaiviais šlavė nuo žemės paviršiaus svarbiausius Rusijos uostus prie Baltijos jūros, prezidentas Volodymiras Zelenskis ...
2026-04-02
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This