Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-12-02 |
Žodžiai sudaro sakinius. Sakiniai arba atitinka tikrovę, arba ne. Aristotelis pirmuosius vadino tiesa. Tai buvo senokai, net viduramžiais kildavo ginčai dėl to.
Tačiau grįžkime prie tiesos ir netiesos santykio šiuolaikiniame pasaulyje. Turime net specialų žodį tam apibūdinti – post tiesa (post truth). Tačiau ir šis dalykas nėra naujas, tik nežinantiems istorijos tai nuskamba vėl ir vėl.
Dar labiau įsigilinus į logiką galima atrasti, kad netiesa per dažnai sutapatinama su klaida. Todėl vėl reikia matyti tiesą, melą ir klaidas. Antra, kiek mažiau suvokiama dalis, yra pačios tiesos samprata. Filosofija dabar turi tiek tų teorijų, kad net studentai nesimoko šios visumos. Man būtų įdomu skaitytojui išdėstyti jas visas, bet suprantu, kad tai daugiau atbaidytų, nei pritrauktų norinčių visa tai žinoti.
Nagrinėjama tema yra visuomenės sąmonės keitimo galimybės ir priemonės. Viena iš ryškiausių šiuo metu yra vadinamosiosios post tiesos diegimas visose žiniasklaidos priemonėse. Palaipsniui tai pereina į į pokalbių lygį, buitinę savivoką. Man labiau patiktų terminas gaslighting (miglos pūtimas), bet yra taip, kaip yra.
Kas gi yra tas reiškinys post tiesa? Jis nepatenka į Aristotelio schemą, nes dabar svarbiau yra pasiekti efektą arba efektyvumą, o ne tiesą. Kaip pastebi analitikai, post tiesa neatmeta tiesos ir jai nesipriešina, kaip kad daro melas, post tiesa tiesiog nekreipia dėmesio į tiesą, todėl ji yra didesnis tiesos priešais nei melas. Čia ir slypi visas šios situacijos pavojus: jei nuo melo buvo bandoma apsiginti tiesa, nuo post tiesos tiesa neapsiginsi, nes dabartinė visuomenė pradeda kurti sau patogius alternatyvius „faktus“, įsitikinimus, mitus ir jais tikėti.
Nors galima pateikti tūkstančius politikų ar rašytojų, kurie kuria post tiesos reiškinį, tačiau svarbu pabrėžti, kad didžiausias pavojus visuomenei yra demokratijos sampratos „išplovimas“, nes pasiekiam tai, kad „miglos pūtimas“ naikina patį pasaulio pažinimo pasitikėjimą, tuo pačiu ir tiesos ar žinojimo svarbą. Šio darbo auka pradeda abejoti savo sveiku protu, pasaulio suvokimu ir realybės jutimu. Tai apima ne tik pavienius asmenis, bet ir grupes, sluoksnius ar net visumą. Belieka tik vienetai, nepasidavę tokiai įtakai.
Jei tęsti post tiesos poveikį, tai nesunkiai pamatoma, jog nepasitikėjimas savimi iššaukia nepasitikėjimu institucijomis ir jų skaidria veikla. Todėl D. Trumpas sako, jog iš jo „pavogė“ rinkimus, o rinkėjai Lietuvoje aiškina, kad teisėtai išrinkta partija negali dalyvauti valdyme. Todėl ir pati demokratija tėra tik iliuzija, ką teigia post tiesa ir jos skleidėjai. Nors valdžią išsirenka patys piliečiai, bet … Tolesni aiškinimai priklauso sąmokslo teorijoms, mitams, iliuzinių konceptų kūrėjams ir panašiai. Demokratija sutapatinama su kažkuo kitu nei realybės faktu arba tiesa.
Kita šio proceso pasėkmė yra nepasitikėjimo specialistais (ekspertais) auginimas. Bene ryškiausiai tai buvo matoma Covid epidemijos metu tiek JAV, tiek ir Lietuvoje. O kai nėra ekspertų, randasi šarlatanai. Mūsų valstybėje radau tokią mintį: „ Pirmadienį kilus skandalui dėl Darbo partijos pirmininko ir Europos Parlamento nario Viktoro Uspaskicho reklamuojamo mineralinio vandens, kaip neva gydančio koronaviruso infekciją ir padedančio sukurti imunitetą, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pradėjo tyrimą. Tuo metu vaistų kontrolės prievaizdai sako, kad politikas klaidina visuomenę.“
Po metų radau tokį įrašą: „Tiria jau beveik metus. Pernai gruodį situacija dėl koronaviruso buvo tokia bloga, kad žmonių prašyta Kalėdas sutikti vieniems. Tada V. Uspaskichas pasiūlė būdą apsisaugoti nuo koronaviruso. Jis skelbė sukūręs struktūruotą vandenį, kuris neva saugo nuo virusų“.
Galų gale jam buvo paskirta bauda už reklamos taisyklių pažeidimą, kurios dydis pažeidėjui atsiėjo gal 100 eurų.
Pastebėsiu du dalykus: bizniukas už netikrą vaistą davė „šeimai“ gerokai daugiau pajamų, antra, kiek kainavo lavonai (tie, kurie gydėsi stebukliniu vandeniu,) valstybės tarnybos nesidomėjo. Nesiimu tirti D. Trumpo ir JAV sveikatos vadovo santykių per epidemiją, bet net blogesnių siūlymų buvo ir iš šios valstybės prezidento lūpų.
Dar blogesnė post tiesos veikimo pasėka yra akivaizdžių faktų ignoravimas. Galiu suvesti du dalykus: sąmoningumo išplovimas ir abejingumas. Tenka priminti faktą, kad vokiečių tauta „nematė“ genocido, nematė koncentracijos stovyklų ir žudynių. Nematė vien todėl, kad nekreipė dėmesio, kad tapo abejingi akivaizdiems faktams. Tiesa, šis reiškinys nėra taip jau paprastas. Numatyti valdžios, partijos ar kitų politinių darinių veiksmų pasekmes gali žmogus, kuris bent kiek susipažinęs su politine sistema, bent kiek susimąstęs apie politinės veiklos tikslus ir galimybes, apie jos pasekmes jam pačiam, jo šeimai ir artimiesiems. Numojus ranka, tapus abejingu, galų gale gauni tai, ko visai nelaukei – karą, epidemiją, ekonomikos griūtį ir panašiai.
Deja, mūsų valstybės piliečių elgesys nėra pasaulinio proceso išimtis. Ilgą laiką ignoravus oro balionų skrydžius su kontrabanda, „nepastebėjus“ atviro vienos partijos populizmo, apsimetus, kad žodžio laisvė yra absoliuti, vėėėl grįžtame. Buvusi karo ministrė nepastebi, kad karas Europoje vyksta nuo 2014 metų, antisemitizmas yra gajus, jam bujoti tereikalinga tik „laisvė“ ir nebaudžiamumas, balionai yra hibridinio karo priemonė kaip ir pasienio migrantai, laisvės galima netekti gana greitai, pažvelkite į kaimynines Baltarusiją ir Rusiją.
Visuomenės sąmonės griovimas yra procesas. Jis vyksta ilgai ir nuolat. Ne visi pastebi šį „karą“, nors jis yra kažkam labai naudingas. Kritiškai žiūrėkime į asmenis ir institucijas, reikalaukime, kad jos dirbtų šaliai, o ne populizmui.
Geras. Visiems reikia perskaityti