Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-12-08 |
Po metų metus trukusio įvairiausio bylinėjimosi nelegalios, valstybinę žemę Klaipėdoje, Dailidžių gatvėje, juosusios tvoros pagaliau netekęs verslininkas Rimantas Cibauskas dar bando teismuose ginčyti šio statinio griovimo aplinkybes. Tačiau įrodyti savo tiesos jam ir toliau nesiseka.
Verslininkas Klaipėdos apylinkės teismo prašė įpareigoti antstolę Astą Rimaitę-Žičkuvienę atiduoti jam išardytos tvoros betonines konstrukcijos detales arba sumokėti jų vertę pinigais. Savo skunde R. Cibauskas nurodė, kad jam buvo perduotos tik tvoros metalinės konstrukcijos, o betoninės, kurių vertė siekia ne vieną dešimtį tūkstančių eurų, – ne.
Antstolė savo atsiliepime teismui akcentavo, kad R. Cibauskas nurodytu laiku nepateikė jokio prašymo dėl konstrukcijų sutvarkymo, be to, turėjo net kelerius metus pats nusigriauti savavališkai pastatytą tvorą. Taip pat antstolė pabrėžė, jog ji pati nevykdė jokių tvoros griovimo darbų, tai atliko Statybų inspekcijos parinktas rangovas, kuriam R. Cibauskas ir gali reikšti pretenzijas, jei mano, kad jis netinkamai atliko savo pareigas.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija savo atsiliepime taip pat nurodė, jog R. Cibauskas neišreiškė noro pats sutvarkyti ir išvežti reikalingas konstrukcijas ar jų dalis, tad rangovas verslininkui perdavė tvoros metalines dalis, o likusios buvo išvežtos į statybinių atliekų surinkimo aikštelę, nes kad norėtų jas pasiimti, R. Cibauskas nepasakė net metalo perdavimo metu.
Šią bylą išnagrinėjęs teisėjas Vaidas Steckys konstatavo, jog R. Cibausko skundas yra atmetamas. Anot teismo, būtent paties verslininko pasyvus elgesys ir antstolės nustatytų įpareigojimų nevykdymas laiku ir lėmė, kad statybinės atliekos buvo sutvarkytos ir išvežtos.
„Teismas pritaria inspekcijos teiginiams, kad atliekant priverstinio vykdymo veiksmus nuo 2020 m. pareiškėjas turėjo beveik 5 metus laiko geranoriškai nusigriauti savavališkai pastatytą tvorą, tuo tarpu tik po to, kai buvo pradėti priverstinio griovimo darbai <…> bandoma sudaryti iliuziją apie geranoriškus pareiškėjo ketinimus ir įtikinti neva antstolės veiksmai, netenkinant nepagrįstų pareiškėjo prašymų, yra neteisėti“, – rašoma nutartyje.
Joje priminta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, jog netoleruojamos situacijos, jog būtų ginamos teisės nesąžiningų asmenų, kurie teisminės gynybos kreipiasi siekdami, kad būtų apgintos jų teisės, kurias jie įgijo pažeisdami teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiaudami teise.
Tokia nutartis dar gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui. Pastarasis praėjusią savaitę atmetė dar vieną R. Cibausko skundą dėl jam nepalankios pirmos instancijos nutarties. Šiame procese verslininkas prašė nušalinti antstolę, pripažinti neteisėtais jos sprendimus ir kt. Skundą išnagrinėjusi apygardos teismo teisėja Raimonda Andrulienė konstatavo, kad jis yra nepagrįstas.
„Apeliantas nagrinėjamu atveju iš esmės kvestionuoja jau kelis iš eilės teismų priimtus procesinius sprendimus, kurie yra įsiteisėję ir privalo būti vykdomi“, – rašoma šioje jau neskundžiamoje nutartyje.
ISTORIJA
R. Cibausko tvoros istorija prasidėjo dar 2003 m. vasarį, kai jis su Klaipėdos savivaldybe pasirašė sutartį dėl infrastruktūros Dailidžių gatvėje įrengimo. Pagal ją miesto valdžia, verslininkui įvykdžius sutarties sąlygas, įsipareigojo parengti dokumentus dėl prijungiamos sklypo dalies pardavimo. Nors tokia sutartis, galiojusi iki 2005 m. pabaigos, nenumatė jokios tvoros statybos, R. Cibauskas ją pastatė ir taip aptvėrė valstybinės žemės sklypą. Tarnybos prie šio klausimo sugrįžo tik po to, kai 2017 m. spalį juo ėmė domėtis „Atvira Klaipėda“ ir teismai galiausiai priėmė sprendimus, kad ši tvora turi būti nugriauta. Visgi verslininkas tokius sprendimus ignoravo, o teismai galiausiai konstatavo, jog tai turi padaryti pati Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcija R. Cibausko lėšomis.
Po įvairiausių skundų teismams nelegali tvora buvo pradėta griauti tik šių metų liepos gale.
Lapkritį R. Cibauskas nusprendė atsisakyti savo ieškinio Lietuvos Respublikai, Klaipėdos savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai.
Sėdėtų tyliai ir atsiprašinėtų, bet ne, reikia jam anekdotą apie save susikurti.
Dėkojame M.Vainoriui už tai kad jam užteko kantrybės sekti ir viešinti to negagarbingo žmogaus R.Cibausko vagystes ir apgavystes ,padariusias valstybei ir bei žmonėms dirbusiems prekybos sistemoje per neskaidraus privatizavimo laikotarpį.Šis žmogus vertas visuotinio pasmerkimo.
Kažkaip per daug dėmesio Cibausko tvorai. Nelabai suprantu AK intereso šioje istorijoje, bet velniop ją. Cibauskas savo mecenatyste, galvoju, nenusipelno tokio jūsų dėmesio. Gyvename teisinėje valstybėje, bent jau didele dalimi, bet kartais padeda būti šiek tiek kurčiam, šiek tiek aklam.
Istorijas paprastai seku iki galo. Tai kai mecenatas nustos teismus atakuoti skundais ir ieškiniais, nebebus ir publikacijų.
Ir antras dalykas, manau, kad visuomenė turi žinoti, jog mecenatas, teismų vertinimu, yra priskirtinas prie „nesąžiningų asmenų, kurie teisminės gynybos kreipiasi siekdami, kad būtų apgintos jų teisės, kurias jie įgijo pažeisdami teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiaudami teise“.
AK žurnalistui p. M. Vainoriui už to Mecenato tikrojo veido parodymą savo straipsniuose . Ką išdarinėjo tas Mecenatas ir kitais titulais vadinamas žmogus , gerai savo kailiu patyrė žmonės įmonių ,, skaidraus,, privatizavimo metais . Ne be reikalo yra sakoma ,kad lazda turi du galus : atėjus laikui , antruoju galu gavo pats. Keista,kad kultūros bendruomenė neatsisako tokio nepriekaištingos (?) reputacijos rėmėjo .