Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-07-25 |
Prezidentas Gitanas Nausėda tvirtai palaiko griežtesnius reikalavimus pagrindiniam išsilavinimui įgyti, siūlymą atidėti jų įvedimą iki 2029-ųjų grindžia noru nesukelti griūties švietimo sistemoje.
Taip jis kalbėjo penktadienį vetavęs įstatymo pataisas, kuriomis siūlyta atšaukti slenkstinio lygio nustatymą dešimtokams, laikantiems Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP).
„Aš už tai, kad slenkstis būtų taikomas, bet nenorėdamas sukelti griūties sistemoje, tikrai galvojau apie pereinamąjį laikotarpį“, – šeštadienį Klaipėdoje žurnalistams sakė šalies vadovas.
„Ar tai trys metai, ar galbūt reikėjo dviem metais apsiriboti. Žinote, visada gali savęs po to klausti daug kartų, bet manau, kad padarėme teisingą, šiek tiek kompromisinį sprendimą, tačiau šiuo atveju kompromisas yra veikiau gėris negu blogis“, – kalbėjo jis.
Pataisų įvedimą atidėti iki 2029-ųjų šalies vadovas siūlo, nes šiuo metu nėra tinkamai parengtos priemonės padėti slenkstinio lygio nepasiekiantiems mokiniams.
„Nelabai infrastruktūros prasme galime pasiūlyti alternatyvų. Profesinio rengimo sistemos tinklas, deja, yra toks pakankamai sakyčiau panašus į rėtį ir iš tikrųjų ne visuose regionuose būtų galima pasukti šiuo keliu“, – sakė jis.
Vis tik G. Nausėda pabrėžė, kad mokinių žinių patikrinimo sistema turi būti, o išsilavinimo ir ugdymo kokybė negali būti matuojama tik mokykloje praleistais metais.
„Turi būti tam tikra patikros sistema, ji tikrai nėra aukšta. Slenkstis, pats žodis suponuoja, kad slenkstis yra tai kažkas tokio, kas yra pakankamai žemai. Bet jeigu tu net ir už šito slenksčio kliūvi, klausimas, ką tu apskritai veiki šitoje sistemoje ir kaip tu pasiruošęs eini į gyvenimą, kuriame konkurencija bus vienas iš pagrindinių principų“, – kalbėjo prezidentas.
„Privatus darbdavys neklaus, ar tu turėjai šiltnamio sąlygas, ar ne, jam bus svarbu, ką tu esi pasirengęs kaip žmogus, kuris dirbs, duoti ir ką tu išmanai, kaip tu svarbiausia gebėsi prisitaikyti prie tų sparčių pokyčių, kurie vyksta“, – akcentavo jis.
Kaip rašė BNS, 2022 metais Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas, pagal kurias vienuoliktokais tapti norintys dešimtokai PUPP turėtų įveikti bent ketvertu.
Šis reikalavimas įsigalios 2026 metų rugsėjo 1-ąją. Vis dėlto liepos viduryje Seimas atšaukė šį reikalavimą, siekdamas palikti dabartinę tvarką, kai mokinys pagrindinį išsilavinimą įgyja baigęs pagrindinio ugdymo programą ir pasitikrinęs pasiekimus. Būtent šį sprendimą ir vetavo šalies vadovas, pasiūlydamas atidėti naujos kartelės įsigaliojimą iki 2029 metų.
Dėl prezidento veto dar turės apsispręsti Seimas.
Kopijuoti ir platinti BNS turinį bei raštiško BNS sutikimo draudžiama
Parašykite komentarą