Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-06-08 |
Jūra, upės ir ežerai vasarą dažniausiai siejami su poilsiu, tačiau nelaimės vandenyje įvyksta greitai – Lietuvoje mirčių nuo paskendimo rodiklis išlieka beveik keturis kartus didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, rodo Eurostat duomenys. Lietuvos Raudonasis Kryžius ragina gyventojus atnaujinti pirmosios pagalbos žinias ir įgyti praktinių įgūdžių, kurie nelaimės prie vandens atveju gali tapti lemiami.
Pasak Klaipėdos paplūdimių gelbėtojų vadovo Aleksandro Siakki, pirmosios pagalbos poreikis paplūdimiuose sezono metu yra nuolatinis. Vien Klaipėdos paplūdimiuose per vasarą ją tenka suteikti apie 400 kartų – tiek skęstantiesiems ar iš vandens ištrauktiems žmonėms, tiek poilsiautojams, kuriems prie vandens prireikia pagalbos dėl sveikatos sutrikimų, perkaitimo, traumų ar kitų negalavimų.
A. Siakki teigimu, kritinėse situacijose prie vandens žmonės dažnai pasimeta: pradeda šaukti, skuba, delsia skambinti 112 arba, priešingai, puola į vandenį neįvertinę savo saugumo. Viena dažniausių klaidų – bandymas gelbėti kitą žmogų neturint pakankamų plaukimo įgūdžių ar priemonių.
„Prie vandens būtina prisiminti vieną labai svarbią taisyklę – nepaversti savęs antru skęstančiuoju. Kartais svarbiausia pagalba yra ne skubotas šuolis į vandenį, o ramus situacijos įvertinimas, greitai iškviesta pagalba ir saugus, apgalvotas veiksmas“, – sako A. Siakki.
Pasak gelbėtojų vadovo, jei žmogus vis dėlto imasi gelbėti skęstantįjį, pirmiausia reikėtų paskambinti 112 ir iškviesti gelbėtojus. Be to, itin svarbu įvertinti savo, kaip plaukiko, gebėjimus, kad patys nepatektumėte į pavojų.
Nusprendus gelbėti skęstantį žmogų, reikėtų ieškoti plūduriuojančio daikto – gelbėjimo rato, lentos, kamuolio, liemenės ar kitos priemonės, kuri padėtų žmogui išsilaikyti vandens paviršiuje. Tai saugiau tiek skęstančiajam, tiek pačiam gelbėtojui.
Vieną labiausiai įstrigusių situacijų A. Siakki prisimena iš dienos, kai prie jūros buvo iškelta raudona vėliava, tačiau žmonės vis tiek ėjo maudytis. Gelbėtojams ką tik ištraukus žmogų iš pavojingos vietos, keli poilsiautojai netrukus nuėjo maudytis ten pat. Po kelių minučių teko gelbėti dar vieną žmogų.
„Paklausus, kodėl jis ėjo į vandenį, nors matė įspėjimus ir ką tik vykusį gelbėjimą, žmogus atsakė: „Negalvojau, kad ir aš galiu pradėti skęsti.“ Ši frazė labai tiksliai parodo, kaip žmonės dažnai vertina pavojų – atrodo, kad nelaimės nutinka kažkam kitam“, – sako A. Siakki.
Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia gyventojus dalyvauti nemokamuose pirmosios pagalbos mokymuose ir pasiruošti situacijoms, kuriose greita, saugi ir apgalvota reakcija gali padėti išsaugoti gyvybę. Jau birželį Lietuvos Raudonasis Kryžius kvies gyventojus stiprinti savo pirmosios pagalbos įgūdžius ir remti savanorius skambučiu 1430 – daugiau informacijos žadama pateikti netrukus.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą