Priklausomybė – tai liga, kurią būtina gydyti

Svarbu, Sveikata
Avatar photoPalmira Martinkienė
2025-09-19

Daugiau nei dvi valandas ketvirtadienio pavakarę vykusi Klaipėdos universiteto inicijuota atvira diskusija jaunimo priklausomybių tema, pasak organizatorių, pirmiausia buvo skirta ne tiek nuo kvaišalų priklausomų jaunų žmonių problematikai aptarti, kiek sprendimų, kaip tas problemas įveikti, ieškojimui.

Visgi pirmoje dalyje daugiausia kalbėta apie priežastis, dėl ko jaunimas pradeda vartoti kvaišalus, dalintasi pastebėjimais, jog įsigyti psichoaktyvių medžiagų esą yra labai paprasta bei kaip sunku jauniems žmonėms padėti tų įpročių atsikratyti.

www.pexels.com/photo/

Tuo metu antrojoje dalyje specialistai daugiausia dėmesio skyrė priklausomybės ligų gydymui, jų užkardymui, akcentavę, jog bet kokia priklausomybė pirmiausia yra liga, kurios nereikia stigmatizuoti.

Įsigyti psichoatyvių medžiagų – lengva

Nepilnametės klaipėdietės, kurios istorija buvo pagarsinta žiniasklaidoje, mama Neringa pasakojo, jog paaugliams, jos teigimu, pradėti vartoti psichoaktyvias medžiagas yra lengva, nes esą jiems jų pabandyti nemokamai pasiūloma dar mokykloje ar gatvėje. Ji kalbėjo apie sunkumus, ieškant dukrai pagalbos, guodėsi, jog, kol ją surandi, tenka daug kur apsilankyti, nes vieno specializuoto centro Klaipėdoje esą nėra. Jos teigimu, Klaipėdos psichikos sveikatos dienos centre lankytis jos dukra atsisakė, jai ten esą nepadėjo, o pagrindinė pagalba paaugliams yra Kaune esančiame stacionare, bet tuo metu, kai to labiausiai reikėjo, ten nebuvo vietų.

Jos teigimu, tik šiomis dienomis sulaukta skambučio iš Kauno, kad yra laisva vieta, bet esą dabar padėtis yra stabili, dukrą konsultuoja patyręs psichologas.

Kartu moteris pripažino, jog viešai prabilusi apie šią problemą sulaukė ne tik nemažai tėvų palaikymo, bet ir neigiamų pastabų, kam visa tai ji viešina.

Tuo metu, pasak Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorės Daivos Križinauskaitės, pagrindinė problema mokykloje esą yra ne kvaišalų, o elektroninių cigarečių tarp moksleivių vartojimas. Jos teigimu, suprasti, kad paaugliai vartoja psichotropines medžiagas, yra sunku, „problema yra nematoma“. Pasak direktorės, mokyklose įrengus detektorius, kurie reaguoja į cigarečių dūmus, padėtis esą stabilizavosi.

„Detektoriai iš principo panaikino mokykloje problemą, bet nepanaikino problemos vaikuose, problema išėjo į gatvę“, – sakė pedagogė.

Dėl ko griebiamasi kvaišalų?

Iš dalies panašiai kalbėjo ir moksleivių atstovė Gustė, teigusi, jog el. cigaretes esą rūko kas antras mokinys, visai nesidomėdamas, kokia yra jų sudėtis. Jos teigimu, dažniausiai pradedama vartoti dėl kompanijos, noro pritapti prie bendraamžių.

Kartu ji teigė, jog dalis moksleivių mano, kad kaip tik nevartoti yra „kieta“. Moksleivės pastebėjimu, esą vartoti pradeda dažniau tie vaikai, kurių tėvai yra labai griežti, viską linkę kontroliuoti, drausti.

Jaunimo linijos savanorė Silvija pasakojo, jog pagrindinės priežastys, dėl ko vaikai dažniausiai pradeda vartoti psichoaktyvias medžiagas, yra patiriamos patyčios, vienatvė, noras pritapti prie bendraamžių, nesutarimai su tėvais, patiriamas stresas.

„Jaunuoliai dažniausiai apie savo problemas bijo pasakyti ne tik tėvams, bet ir savo aplinkai, o Jaunimo linija juos išklauso“, – sakė savanorė.

Jos teigimu, kad skambinantis yra priklausomas, paaiškėja ne iškart, o tik po pokalbio, mat daugelis kalba apie problemas, kurios neretai, kaip vėliau paaiškėja, ir yra spendžiamos psichoaktyvių medžiagų pagalba. Jaunuolis jaučiasi saugus, nes Jaunimo linija užtikrina anonimiškumą, jam sudaroma galimybė išsikalbėti.

Savo ruožtu psichoterapeutė Gintarė Dargevičienė pripažino, jog dirbti su priklausomais nepilnamečiais yra labai sunku pirmiausia dėl to, kad pripažinti turint šio pobūdžio problemų vis dar daugeliui yra gėda.

Tėvai, anot specialistės, jaučia kaltę, neigia, nenori pripažinti, kad jų vaikas galbūt yra priklausomas. Jos teigimu, mokyklos irgi nelabai nori pripažinti, kiekviena institucija veikia atskirai, nėra bendradarbiavimo tarp atskirų struktūrų.

„Jei tėvai ateina ir tėvai dirba, didesnė tikimybė padėti paaugliui“, – sakė ji.

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro direktorės Martos Seminavičienės nuomone, svarbu vaikus įtraukti į užklasinę veiklą, ypač padeda sportas. Tada jie turi motyvaciją stengtis pasiekti konkrečių rezultatų, todėl atkrinta noras užsiimti tuo, kas tam kenkia.

Svarbus tėvų įsitraukimas

Tuo metu Klaipėdos psichikos sveikatos centro vadovė Vaida Karulaitienė prašė negąsdinti vaikų jų centru ir jokiu būdu nevadinti visų rūkančių paauglių priklausomais nuo kvaišalų, nes, pasak medikės, tikrai ne visi rūkantys yra priklausomi.

„Priklausomybę nustato gydytojas psichiatras, priklausomas žmogus yra pirmiausia sergantis žmogus, reikia mažinti stigmą, nereikia bausti, apriboti ir gąsdinti mūsų centru“, – sakė ji, pridūrusi, jog centras yra ne baudimo, o pagalbos įstaiga.

Klaipėdos psichikos sveikatos centre veikia vaikų dienos stacionaras, o įkurti visą parą veikiančio stacionaro paaugliams, pasak medikės, uostamiestyje nėra galimybės dėl specialistų trūkumo.

Dienos stacionare vaikai gali būti gydomi nuo mėnesio iki 3-jų, norint į jį patekti, šeimos gydytojo siuntimo nereikia, galima tiesiai kreiptis į centro psichiatrą.

Pasak centre dirbančios Simonos, dienos stacionaro medikai ir specialistai nemoralizuoja, stengiasi bendrauti su vaikais kaip su draugais, o kol vyksta gydymas, terapijos, vaikų mokymas nenutrūksta.

„Tėvai nori atiduoti sugadintą ir pasiimti naują [vaiką], minimaliai tame dalyvaudami (…) Gydymas efektyvus tik tada, kai žmogus nori pagyti pats“, – kalbėjo V. Karulaitienė, pridūrusi, jo per prievartą išgydyti paauglio neįmanoma.

Jos teigimu, kartais patys tėvai būna bendrininkai, pastūmėjantys vaikus vartoti – nuperka skysčių el. cigaretėms, nes, jų teigimu, nori, kad žinotų, ką jie vartoja.

„Tai yra gana dažnas dalykas“, – teigė medikė.

Jai antrino vaikų psichiatrė Goda Valantijienė, Respublikinės Klaipėdos ligoninės Vaikų psichiatrijos skyriaus vedėja. Kadangi į jų skyrių dažniausiai patenka jau nuo įvairių kvaišalų apsinuodiję paaugliai, tėvai neretai pageidauja, kad juos čia gydytų ilgą laiką – esą taip bus saugiau, vaikas bus prižiūrėtas.

Visgi, gydytojos nuomone, dienos stacionaro pagalba neretai yra efektyvesnė už ligoninės, nes reikalauja ir pačių tėvų įsitraukimo.

„Priverstiniam gydymui situacija turi būti kritinė“, – sakė ji.

Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Inga Česė irgi akcentavo tėvų atsakomybę.

„Jei mama su tėčiu veipina, tą patį darys ir vaikas, jei tėvai įlindę į telefoną sėdi, kol nueina gult ir dar lovoj – tą patį darys ir vaikas“, – sakė ji.

Specialistė stebėjosi, kaip dalis tėvų nesupranta, jog su vaikais būtina bendrauti, užsiimti, o ne tik juos pamaitinti ir aprengti.

Ji, kaip ir Klaipėdos miesto policijos komisariato viršininkas Gintautas Pocevičius, akcentavo, jog svarbu, kad vaikai būtų užimti, kad sportuotų, lankytų įvairius būrelius.

Siūlo tikrinti visus

Tuo metu, pasak Artūro Mažrimo, buvusio Švėkšnos psichatrijos ligoninės vadovo, problema yra ta, jog dažniausiai priklausomybės diagnozuojamos per vėlai, pvz., kai asmuo padaro kokį nors eismo įvykį ar kitą nusižengimą.

Jis siūlė, kad, atliekant profilaktinius sveikatos patikrinimus, ir vaikai, ir kiti gyventojai būtų tikrinami ir dėl psichotropinių medžiagų vartojimo. Jo teigimu, tai matytų tik medikai, būtų tik įrašas, kad rasta narkotinių medžiagų pėdsakų – esą tai padėtų anksčiau nustatyti pirmus ligos požymius ir užbėgti jai už akių.

„Mes per vėlai pamatome šitos ligos požymius. Žmonės labai ilgai maskuoja, nes sergančio priklausomybės liga žmogaus fantazija yra beribė“, – kalbėjo medikas.

Jis taip pat siūlė išplėsti žmonių ratą, kuriems būtų privalomi profilaktiniai sveikatos patikrinimai, stebėjosi, kodėl to nereikalaujama, pvz,. iš būsimų aukštųjų mokyklų studentų ir kt.

„Dėstytojas, kuris ateina į auditoriją, privalo tikrintis [sveikatą], o 50 studentų, kurie sėdi auditorijoje – ne, tikrintis nereikia“, – stebėjosi medikas.

Visgi jo kolegės tokiam siūlymui nepritarė, akcentavusios ir tokių tyrimų brangumą, ir galbūt testo klaidingumą, nes, pvz., tam tikrų psichotropinių medžiagų likučių galima rasti ir legaliai vartojant tam tikrus gydytojo paskirtus vaistus, ką bekalbėti apie galimą žmogaus teisių pažeidimą.

„Ir nereikia sakyti, kad tai yra per brangu – nieko nėra brangiau už žmogaus sveikatą“, – nukirto A. Mažrimas.

Žymos: | | | | | | | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Miestas

Kviečia atrasti savanorystę organizuojamoje mugėje

Lapkričio 22 d., nuo 11 iki 18 val., Klaipėdos „Akropolio“ alėjoje prie parduotuvės „Zara“ organizuojama nemokama Savanorystės mugė, kurioje organizacijos ...
2025-11-21
Skaityti daugiau

Švietimas

Dalinosi mintimis, kaip kovoti su jaunimo priklausomybėmis

Ketvirtadienį vykusi Klaipėdos miesto savivaldybės organizuota psichotropinių medžiagų prevencijos konferencija „Būk išgirstas“ priminė ne formalų posėdį, o erdvę atviram pokalbiui ...
2025-09-26
Skaityti daugiau

Konsultacijos

Emocinio atsparumo pamokos gimnazistams „O kaip Tu?“

„Jaunimo linija“ organizuoja edukacinį projektą – emocinio atsparumo pamokas 8–12 klasių moksleiviams „O kaip Tu?“ Tai trumpų video pamokų ciklas ...
2025-09-22
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This