Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2026-04-14 |
Lietuvos miestai bando užkardyti jaunuolių galimybes vartoti psichotropines medžiagas. Ne išimtis ir Klaipėda, kurioje taikoma nulinė tolerancija žalingiems jaunų žmonių įpročiams. Nors priemonių daugėja, deja, pagalba nepasiekia tų, kuriems jos labiausiai reikia.
Štai praėjusiais metais uostamiestyje plačiai nuskambėjo vienos mamos istorija. Ji atskleidė realybę, su kuria kasdien susiduria paauglius gelbstinčios šeimos. Reaguodamas į šią situaciją ir jungdamas mokslo žinias, praktikos patirtį ir miesto institucijų pastangas, Klaipėdos universitetas surengė viešą diskusiją apie kovą su priklausomybėmis.

„Socialiniuose tinkluose pasklido mamos pagalbos šauksmas. Ji buvo praradusi viltį dėl savo dukros, kuri turi priklausomybių“, – sako Klaipėdos universiteto mokslo ir inovacijų prorektorė doc. dr. Laura Šaltytė-Vaisiauskė.
Pasak docentės, pirmoji pagalba nepilnametei buvo suteikta, o su paauglės priklausomybėmis kovojanti mama, kaip ir kitos panašios šeimos, dalyvauti tokiose diskusijose vengia dėl aplinkinių reakcijų.
Tinklalaidės „Gabrielius“ pašnekovė puikiai prisimenanti pokalbį su minėta moterimi po viešos diskusijos: „Tada paauglės mama sakė, kad ji išgirdo vienintelį dalyką – dėl to ji pati kalta“.
Pašnekovė apgailestavo, kad šiuo metu Klaipėdoje nėra stacionarinio gydymo paslaugų, taigi šeimos, kuriose gyvena priklausomybių turintys paaugliai, susiduria su itin žiauria realybe.
„Jaunuoliams išvalomas organizmas ir tėvai juos pasiima namo, – tęsia L. Šaltytė-Vaisiauskė pridurdama, kad tėvai nesulaukia jokios psichologinės pagalbos. – Tėvai šaukia, kad jiems reikia pagalbos, o institucijos visą kaltę numeta tėvams“.
Prorektorė mano, kad taip problema tik dar labiau gilinama, o vis daugiau šeimų su priklausomybėmis kovoja už uždarų durų.
Kalbėdama priklausomybes nagrinėjančioje tinklalaidėje „Gabrielius“ Klaipėdos universiteto atstovė sako suprantanti ir tiesiogiai su priklausomybėmis dirbančių įstaigų poziciją.
Pasak L. Šaltytės-Vaisiauskės, problema atsiranda, kai penktą valandą užsidaro įstaigų, galinčių padėti vaikams, durys. Ji įsitikinusi, kad pagalba turi būti teikiama visą parą, o ne po darbo valandų tėvai su sunkių priklausomybių turinčiais paaugliais paliekami vieni.
Praėjusiais metais Klaipėdos universitete surengta diskusija buvo vienas iš nedaugelio bandymų viešai kalbėti apie priklausomybes ir pagalbą.
„Suprantu, kad viena diskusija tikrai nieko negali pakeisti ar išspręsti. Gal net reikėtų inicijuoti darbo grupę, bet tai turėtų daryti ne universitetas“, – L. Šaltytė-Vaisiauskė pabrėžia, kad aukštųjų mokyklų misija yra kita.
Lietuvoje jau ne vienus metus psichologinę pagalbą nepilnamečiams teikia nevyriausybinės organizacijos. Vis dėlto, L. Šaltytės-Vaisiauskės teigimu, jaunam žmogui net ir anonimiškai sunku apie tai kalbėti. Be to, šiuo metu šalyje veikia reabilitacinės programos, kurios paruoštos suaugusiems žmonėms, o nepilnamečiams telieka ligoninės.
Praėjusių metų pabaigoje Respublikinis priklausomybės ligų centras pranešė, kad teiks naują paslaugą vaikams ir paaugliams – daugiadimensinę šeimos terapiją. Planuojama, kad naująją paslaugą per trejus projekto įgyvendinimo metus gaus 500 vaikų ir jų šeimos narių, o ją teiks 21 specialistas.
Parašykite komentarą