Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2026-08-10 |
Ir Apeliacinis teismas nusprendė, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) Parnidžio ir Alksnynės kraštovaizdžio draustinius suniokojusi bendrovė „Akordas 1“ gali laisvai disponuoti didžiąja dalimi savo turto, nors dar nėra atlyginusi daugiau nei 4 mln. eurų gamtai padarytos žalos.
„Atvira Klaipėda“ jau nekart buvo rašiusi, kad pernai birželį ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog UAB „Akordas 1“, jos direktorius Gintautas Matulevičius bei jo pavaduotojas Mindaugas Karpičius dviejų žemesnių instancijų teismų buvo pagrįstai pripažinti kaltais dėl didelės žalos KNNP padarymo. Šiedu vyrai ir minėtoji bendrovė buvo kaltinti minėtų draustinių suniokojimu išpilant ant miško ir grunto frezuotą asfaltą.
Iš „Akordas 1“ Aplinkos apsaugos departamentui (AAD) buvo priteista 5 230 959,42 Eur gamtai padarytos žalos, bendrovei dar buvo paskirta 50 tūkst. eurų bauda, G. Matulevičiui – 25 tūkst. eurų bauda, o M. Karpičiui – 20 tūkst. eurų bauda.
Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Linas Pauliukėnas liepos pabaigoje nusprendė patenkinti bendrovės advokato prašymą žymiai sumažinti jai taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo mastą pakeitimo. Vietoje per 30 įvairaus jos turto vienetų – valymo įrenginių komplekso ir vandentiekio, nuotekų tinklų bei kelio Molėtų rajone, gyvenamojo namo, buto, įvairių pramoninių pastatų ir žemės sklypo Vilniuje, automobilių, statybinės technikos – areštas buvo paliktas tik Molėtų rajone esančiam kompleksui.
Šis sprendimas buvo paremtas tuo, kad liepos pradžiai neišieškota priteistos žalos suma AAD sudarė apie 4 230 959,42 Eur, o teismo ekspertė nustatė, kad minėto komplekso Molėtų rajone rinkos vertė yra 7 773 500 Eur su PVM.
Toks sprendimas dar galėjo būti skundžiamas Apeliaciniam teismui ir Klaipėdos apygardos prokuroras Donatas Blinstrubis tai padarė. Savo skunde prokuroras nurodė, kad pirma instancija esą neatsižvelgė į jo argumentus ir motyvus bei dėl jų nepasisakė.

Kaltintojas akcentavo, jog prie pačio bendrovės prašymo pridėtame antstolės Astos Stanišauskaitės šių metų birželį surašytame patvarkyme nurodyta, kad „jeigu skolininkas būtų ne deklaratyviai bendradarbiavęs vykdymo procese ir laiku parodęs objektus, kuriems skirtas vertinimas, šis išieškojimo procesas galėjo būti baigtas pardavus turtą iš varžytinių ir įmonei laisvai disponuojant visomis gautomis lėšomis“.
„Šie duomenys rodo, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis geranoriškai vykdo teismo sprendimą, yra nepagrįsti“, – akcentavo D. Blinstrubis.
Jo įsitikinimui, tai, kad minėtas kompleksas buvo įvertintas 7,77 mln. Eur, nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, jog tokia suma bus faktiškai gauta šį turtą realizavus. Prokuroras akcentavo, kad šis kompleksas yra labai specifinės paskirties, jį sudaro kelias, fekalinė siurblinė, vandens gręžinys, kiemo statiniai, radijo ryšio bokštas, transformatorinė, rūsys–slėptuvė, nuotekų tinklai, vandentiekio tinklai, valymo įrenginiai ir kiti statiniai. „Dėl šio turto specifikos, jo paskirties ir naudojimo galimybių yra reali tikimybė, kad varžtinėse gali neatsirasti norinčių įsigyti šį turtą už nustatytą rinkos ar vėliau nustatytą net ženkliai mažesnę vertę. Tokiu atveju teismo priteista žala ar jos dalis gali likti neatlyginta“, – argumentavo D. Blinstrubis.
Anot jo, „Akordas 1“ siekia atsikratyti arešto gyvenamajam namui, žemės sklypui, butui Vilniuje ir kitam nekilnojamajam turtui, kurio vertė tikėtina yra didelė, jis yra likvidus.
„Akordas 1“ advokatas Nedas Šilaika prašė teismo tokį prokuroro skundą atmesti, be kita ko tvirtindamas, jog jo klientė nuosprendį vykdo geranoriškai – priteista suma periodiškai mokama ir iš gaunamų pajamų. Advokatas nurodė, kad, pavyzdžiui, liepos 29 d. antstolė išieškojo 26 171,91 Eur ir likusi neišieškota skolos dalis siekia 4 167 745,74 Eur. Bet to, advokatas akcentavo, kad prokuroras nenurodė, kad įmonė slepia turtą, jį perleidžia, vengia vykdyti nuosprendį.
Bylą išnagrinėjusi Apeliacinio teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė nusprendė prokuroro skundą atmesti. Ji akcentavo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, kai vykdymo proceso stadijoje turto yra areštuota iš esmės daugiau nei reikia išieškotinoms sumoms padengti, areštas laikytinas pertekliniu apribojimu. Taip pat akcentuota, jog nėra duomenų, kad AAD reikštų prieštaravimus dėl turto vertinimo ekspertizės išvados, prašytų skirti pakartotinę ekspertizę ar skųstų antstolės veiksmus.
„Įvertinus tai, kad antstolė, esant skolininko sutikimui (jo prašymui), tam neprieštaraujant ir civiliniam ieškovui, pasirinko konkretų nekilnojamojo turto kompleksą, į kurį bus vykdomas išieškojimas, ir kurio vertė (nustatyta teismo ekspertizės aktu) yra daugiau nei pakankama likusiai neįvykdytai teismo nuosprendžio daliai dėl civilinio ieškinio (priteistos žalos atlyginimo) padengti, t. y. beveik dvigubai didesnė nei likusi neišieškota suma, be to, išieškojimas periodiškai vykdomas ir iš skolininko piniginių lėšų, esančių bankų sąskaitose, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog šiuo metu likusios skolos išieškojimo užtikrinimui laikinas nuosavybės teisės apribojimas į nuteisto juridinio asmens UAB „Akordas 1“ vardu registruotą visą kitą turtą būtų perteklinis ir neproporcingas“, – konstatuojama neskundžiamojoje ir iškart įsigaliojančioje nutartyje.
Joje taip pat akcentuota, kad antstolė, nustačiusi, kad nepakanka areštuoto ir realizuoto turto civilinio ieškinio įvykdymui, gali vėl areštuoti kitą skolininko turtą ir iš jo vykdyti išieškojimą.
Parašykite komentarą