Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2025-07-10 |
Nelabai ką įžeisiu, sakydamas, kad dabar kiekvienas iš mūsų gyvena karo sąlygomis. Propagandinio karo sąlygomis. Tiesa, jis yra sudėtinis, jame ne vienas, o keli ar net keliasdešimtis.

Kodėl tai mato ne visi? Todėl, jog žmonės įpratę grupuotis, o tai iššaukia skirtingus matymus. Vienaip mąsto mokytojai, kitaip gydytojai, trečiai turgaus ar parduotuvių pardavėjai. Vieniems svarbu viena, kitiems kita. Natūralu. O aplink mus informacijos. Jos, beje, nesklando, bet pasiekia mus per kanalus. Per radiją, televiziją, laikraštį, žurnalą, internetinį puslapi ar mobilų telefoną.
Sakyti, kad visos tos informacijos mums reikalingos čia ir dabar būtų netiesa. Yra aktualių dalykų, yra mažiau reikalingų, yra svarbių ir reikšmingų, yra ir tuščių (pramoginių). Tačiau kai kuriuos dalykus mums bandoma įpiršti, visai to nenorint.
Sakykim, rengtis madingai gali ir nenorėt, bet esant grupėje (būryje) nesinori išsiskirt. Galima pabūti kaip visi. O to taip siekiama. Kad žmonės būtų tokie, kaip visi.
Neturėčiau pernelyg grimzti į psichologijos mokslą, galiu tik pabrėžti, kad žmogus yra kolektyvinis gyvūnas. Mūsų tokia biologinė prigimtis. Todėl vaikai mėgdžioja tėvą, mamą, močiutę ar senelį, vėliau mokytoją ar draugą iš klasės ar net iš gatvės. Perimami tam tikri štampai, pasikartojimai. Todėl daugelis lyg ir pavienių individų tampa panašūs, išoriškai gali pasirodyti kaip banda. Čia nėra vieneto, čia yra aibė, grupė.
Ant šio kurpaliaus labai gerai „užsimauna“ propaganda. Kai veik visi yra vienodi, tai ir paveikti galima visus iš karto.
Priminsiu, kad politologai propaganda vadina veikiantį politinės komunikacijos reiškinį – manipuliacinėmis priemonėmis įtikinantį, mobilizuojantį, uždegantį, įkvepiantį konkrečiam veiksmui. Visų tų priemonių nevardinsiu, nes tai daugiau specialistų teritorija. Svarbu nurodyti, kad žmonės (grupė ar net tauta) veikia pagal suformuotą išorinį poveikį. Ryškūs pavyzdžiai yra fašistinės vokiečių ar dabartinės Rusijos tautų radimasis.
Vokiečiai nematė holokausto, rusai stebisi, kodėl ant jų krenta sprogmenys (mes gi čia niekuo dėti). Čia tik du suformuoto aklumo pavyzdžiai. Jų, deja, tūkstančiai.
Galimi, aišku, ir teigiami atvejai, kai įkvepiamos gigantiškos statybos (Sueco ar Panamos kanalai) ir pan. Manau, kad retas kas pamanys, jog žmonės nė iš šio, nė iš to puolė kasti tuos kanalus. Buvo poveikis, aišku, – išorinis.
Tai aprašyti dalykai, kurie stebina tik dalyvius, nes politologai ar istorikai tai seniai žino. Paprastiems žmogeliams yra reikšmingiau suprasti, o kur jų karai. Čia vėl masinis reiškinys.
Beveik visi žmonės gyvena taip vadinamų naujienų pasaulyje. Nesvarbu, ar kas įkišęs nosį į mobilų, ar klauso radijo ar žiūri TV. Jos gali būti pateiktos skirtingai: vienas paryškinant, kitas net nutylint. Žiniasklaidoje yra mėgiami skandalai, nes jie patraukia dėmesį, kartais net gąsdina. Dabartinės Lietuvos premjero „bylos“ yra pavyzdžiu. Galiu dar priminti garsiąją Gabrieliaus Lansbergio vilos istoriją, Dalios Grybauskaitės biografijos nagrinėjimą ir t.t. Visos tos istorijos yra propagandinio karo priemonėmis, o svarbiausia yra tai, kad visi jame dalyvauja. O jei pridėtume karą Ukrainoje, vadinamuosius palestiniečius Gazos sektoriuje, Donaldo Trumpo elgesį prezidento poste, tai nuomonių įvairovė ir vertinimai gali sukelti aistras ar net muštynes.
Bet aš matau propagandinį karą ir ant suolelio ar perėjos sienos. Specialiai parašyta: „Lietuva lietuviams“, sukelia dvejopus jausmus. Lyg tai pro patriotiškas šūkis, nors ir nemokšiškai pavaizduotas, tačiau jo tikslas yra kelti neramumus ir padėti priešiškai pusei kaltinti lietuvius nacionalizmu ar fašizmu.
Ir didelis karas prasideda nuo mažo žingsnio. Abejoju, kad kiek mąstantis lietuvis puls darkyti sienas ar suolus tokiais parašais, ši priemonė yra žinoma ir skirta tolesniam žmogaus verbavimui ir sunkesniems nusikaltimams. Pavyzdžių turime – gaisrai parduotuvėse ar bazėse prasidėjo nuo tarsi nekaltų veiksmų – užrašėlių ar svastikų, vėliau galima ir dažais paminklą apipilti ir taip toliau.
Propagandinis karas vyksta nuolatos, jo galimybes grindžia naujų žmonių įsiliejimas į gyvenimą. Jiems trūksta patirties, o kartais ir kritinio mąstymo. Todėl lengvai užkimba už seniai žinomų priemonių, kurias jau vardinau.
Ateityje, deja, propagandos priemonės tik sudėtingės. Kaip pastebi Valstybės saugumo departamentas: „Kinijos ir Rusijos žvalgybos tarnybos ne tik pačios ieško naujų metodų nelegalioms prieigoms įgyti ir vykdyti kenkėjišką veiklą, bet ir perima sėkmingas taktikas iš dažniausiai finansinės naudos siekiančių kriminalinio pasaulio programišių. Tai didina jų metodų spektrą ir apsunkina tyrėjų galimybes atskirti kenkėjišką veiklą vykdančius valstybinius veikėjus nuo kriminalinių programišių. Labai tikėtina, kad visi kibernetinėje erdvėje nelegalią veiklą vykdantys veikėjai aktyviai taikys tiek pasiteisinusius tradicinius kenkėjiškos kibernetinės veiklos modelius, tiek naujus metodus“.
Viena, bet ne vienintele priešiškai nusiteikusi prie Lietuvą ir lietuvius yra dabartinė Rusijos valdžia. Beje, jai dažnai pritaria ir visuomenė. Todėl Rusija aktyviai siekia sumenkinti savo ekonomikos ir politikos ydas ir tęsia informacinę politiką, kuria siekia diskredituoti Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes. Jos pagrindą sudaro kaltinimai Lietuvai perrašinėjant istoriją, palaikant nacistines idėjas ir vykdant rusofobija grįstą politiką.
Paskutinė man patikusi mintis: ypatingai gerai ir efektyviai propaganda gali paveikti tuos, kas sako – „aš tai ta jūsų politika nesidomiu, jūs čia nesąmonėmis užsiimate, o manęs propaganda tai jau tikrai nepaveiks”.
Deja, propagandiniame kare taip pat randasi laimėtojai ir pralaimintieji. Izraelis šiame kare Europoje nepasiekė laimėjimų. Žinios apie karą Gazos sektoriuje neprasideda priminimu, kas jį pradėjo 2023 m. spalio 7 dieną.
Nors mūsų valstybėje karas su priešais vyksta kasdien, tačiau kovoti prieš gigantus yra sunku. Tiesa, bendra išvada yra tokia: propaganda veikia ne kvailius, ji jiems skirta.
Įdomūs pastebėjimai. iš kur tiek technologinių žinių?