Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-01-12 |
Klaipėdos Litorinos mokykla spalio mėnesį minėjo savo trisdešimtmetį. Apie tai buvo pasakojama ir mokyklos socialiniuose tinkluose, ir miesto, ir respublikinėje spaudoje. Tačiau tik nedaugelis žinojo, kad įstaigos vadovė Renata Aglinskienė šventė dar vieną sukaktį ‒ pirmosios vadovavimo Litorinos mokyklai kadencijos pabaigą.
Gerbiama Renata, žinome, kad pradžia buvo netikėta ir labai sunki – buvusiai mokyklos direktorei Editai Andrijauskienei išvykus gyventi į Telšius, 2019 metais Jūs laikinai perėmėte jos pareigas ir iš karto susidūrėte su dideliu iššūkiu ‒ COVID-19 pandemija ir nuotolinio ugdymo organizavimu vaikams, turintiems specialiųjų ugdymo poreikių. Jums reikėjo ne tik sustyguoti visą ugdymo procesą, bet ir įkvėpti tam visą bendruomenę: pedagogus, vaikus, jų tėvus. Tad ar nekilo noras viską mesti?
Asmeninio archyvo nuotr.
Iki minėtų įvykių Litorinos mokykloje dirbau direktoriaus pavaduotoja ugdymui, todėl pareigos jausmas neleido visko mesti. Buvo nelengva, bet dar labiau – baisu. Mačiau, kad mane palaiko mokyklos bendruomenė, miesto švietimo skyrius, todėl labai bijojau nepateisinti jų lūkesčių.
Bijojote, bet noras tapti mokyklos vadove buvo didesnis?
Drąsos įkvėpė ne noras vadovauti mokyklai. Tuo metu šalyje jau buvo garsiai kalbama apie įtraukiojo ugdymo modelį uždarant visas specialiąsias mokyklas, tad aš supratau, jog atsirado galimybė pasukti mokyklos vairą norima linkme. Man norėjosi sukurti tokią ugdymo įstaigą, kuri būtų reikalinga miestui ir šaliai, kuri priimtų visus vaikus be išimčių ir pasiūlytų jiems tinkantį ugdymo modelį.
Ir Jums tai pavyko ‒ Litorinos mokykla vadinama išskirtine ugdymo įstaiga. Kuo ji ypatinga?
Pirmasis jos išskirtinumas – vienybės įvairovėje kūrimas. Mano žiniomis, Lietuvoje nėra tokios ugdymo įstaigos, kurioje mokytųsi vaikai su tokia didele raidos sutrikimų įvairove: įvairiais raidos, klausos, regos, elgesio ir (ar) emocijų, judesio ir padėties, kalbos ir kalbėjimo sutrikimais, taip pat medicininėmis problemomis. Išskirtinė ji tuo, kad mes vieninteliai mieste turime klases vaikams su elgesio ir (ar) emocijų sutrikimais, priimame ir vaikus, ugdomus pagal pritaikytas programas.
Mėgstantiems skaičius turėtų būti įdomu žinoti, kad R. Aglinskienės kadencijos pradžioje Litorinos mokykloje mokėsi 124 vaikai, šiandien jų skaičius šoktelėjo iki 181. Kas paskatino tokį mokinių skaičiaus išaugimą?
Litorinos mokykla išsiskiria netradiciniais ugdymo modeliais, suteikiančiais galimybę individualių poreikių turintiems mokiniams siekti to, kas pagal įstatymus ilgą laiką buvo nepasiekiama. Vienas iš didžiausių mano pasididžiavimų – jau ketvirtus metus Litorinos mokykloje įgyvendinamas įtraukiojo ugdymo ir bendradarbiavimo su Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokykla modelis, atvėręs mokiniams vartus į muzikos pasaulį. Taip pat ir pasiryžimas įrengti klases vaikams, turintiems elgesio ir (ar) emocijų sutrikimų. Šį žingsnį lėmė skaudi asmeninė patirtis, kurios kaltininkas buvo netinkamoje aplinkoje augęs jaunuolis. Vietoj to, kad verkčiau ar ieškočiau paguodos, manyje kilo noras kuo anksčiau suteikti panašaus likimo vaikams ugdymą, galintį pakeisti jų gyvenimo būdą ir likimą.
Didėjančiam mokinių skaičiui įtakos turi ir besiplečiantis teikiamų paslaugų spektras. Kas pasikeitė Jūsų vadovaujamoje mokykloje per penkerius metus?
Negaliu nepaminėti kaniterapijos kabineto. Tai – vienintelis licenciją turintis Lietuvos ugdymo įstaigose veikiantis kabinetas, prie kurio įkūrimo prisidėjo Klaipėdos miesto savivaldybė, įgyvendinanti Europos Sąjungos bendrai finansuojamą projektą „Klaipėdos miesto švietimo pagalbos ir koordinuotai teikiamų paslaugų užtikrinimas“. Vadovavimo Litorinos mokyklai pradžioje turėjome tik vieną interaktyvią lentą lietuvių kalbos kabinete. Per ketverius metus įgyvendinto sporto projekto „Judriosios popietės“, bendrai finansuojamo Sporto rėmimo fondo lėšomis, dėka įstaigoje atsirado moderni, vaikų poreikiams pritaikyta sporto įranga ir inventorius. Visos klasės ir specialistų kabinetai aprūpinti interaktyviomis lentomis, laisvalaikio zonose įrengtos interaktyvios grindys, įtraukiančių žaidimų forma lavinančios mokinių pažintinius procesus ir socialinius įgūdžius. Mokykloje veikia STEAM klubas, įgyvendinamas patirtinio ugdymo modelis, suteikiantis mokiniams naujų galimybių mokytis iš savo asmeninės patirties, atradimų ir tyrinėjimų.
Jumyse visi mato gebėjimą prisiimti lyderio vaidmenį ir įkvėpti lyderystei kitus. Ar sutinkate su tokiu įvertinimu?
Įvertinimas tikrai džiugina, tačiau dirbu ne vien dėl jo. Ugdydama tokį didelį sutrikimų spektrą turinčius mokinius Litorinos mokykla gali duoti miestui tai, ko kiti šiuo metu negali, todėl labai noriu motyvuoti savo mokytojus savanoriškai dalintis žiniomis ir sukaupta praktine patirtimi. Aš siekiu, kad mano mokytojai būtų žinomi ne tik mieste, šalyje, bet ir pasaulyje. Šito noro dėka atgimė ir kolegialaus bendradarbiavimo konkursas „Gera pamoka“, ir prasidėjo dar viena naujovė – „Erasmus+“ programos projektai, apie kuriuos iki mano vadovavimo pradžios nebuvo net kalbama. Šiuo metu Litorinos mokykla įgyvendina jau ketvirtąjį tarptautinį projektą, žinau, kad yra rengiama dar vieno labai ambicingo projekto skaitmeninės transformacijos švietime tema paraiška.
Lietuvoje prasidėjęs pasiruošimas įgyvendinti įtraukųjį ugdymą taip pat paskatino imtis lyderio vaidmens, ištiesiant pagalbos ranką visiems besikreipiantiems, todėl Klaipėdos Litorinos mokyklos istoriją papildė dar viena prasminga iniciatyva – bendradarbiavimo tinklo „3 x Į + U“, skirto įstaigų, įgyvendinančių įtraukųjį ugdymą, sukūrimas. Tinklo tikslas – suvienyti formaliojo ir neformaliojo švietimo įstaigas, siekiančias kartu rasti galimybes ir sprendimo būdus, padėsiančius įveikti visus sunkumus, kylančius kuriant mokyklą visiems. Bendradarbiavimo tinklo idėjos sutampa ir su Darnaus vystymosi tikslu – nepalikti nė vieno nuošalyje, ir su UNESCO programos „Švietimas 2030“, koordinuojančios šio 4-ojo Darnaus vystymosi tikslo įgyvendinimą, principais, todėl džiugu, kad atsižvelgusi į mokyklos siekį kurti įtraukiąją pedagogiką, 2025 metų tinklo programą globojo Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.
Visi šie pasiekimai liudija, jog Jūsų mokykloje kuriama inovacinė kultūra, kuriai sukurti ir palaikyti labai svarbus lyderio vaidmuo. Tačiau be paramos tas lyderis gali greitai perdegti. Kas Jums padeda?
Litorinos mokyklos nuotr.
Pirmiausia, savaime aišku, mano mokyklos bendruomenė, kuri palaiko mane kuriant pozityvią emocinę aplinką nuolat komunikuodama ir nebijodama daryti klaidų, kuri pritaria mano norui dalytis žiniomis, atskleisti savo idėjas, kurti ir ieškoti iki šiol nebandytų sprendimo būdų.
Visos mano kadencijos metu mokykla nuolat bendradarbiauja su Klaipėdos universitetu ir Mokymosi visą gyvenimą centru. Ir aš, ir mokyklos specialistai esame nuolat kviečiami dalyvauti konferencijose, forumuose, diskusijose sveikatos, specialiojo ugdymo, terapinių paslaugų klausimais. Dalis mokytojų veda paskaitas universiteto studentams, esame kviečiami dalyvauti bendruose projektuose, prisidedančiuose prie specialiojo ugdymo tobulinimo.
Esu labai dėkinga ir Klaipėdos miesto merui Arvydui Vaitkui, įvertinusiam mano pasiekimus ir palaiminusiam antrąją vadovavimo Litorinos mokyklai kadenciją. Tariu nuoširdų ačiū visur ir visada palaikančiam, paskatinančiam, pritariančiam Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos švietimo skyriui. Džiaugiuosi savo šeimos, draugų ir bendraminčių parama.
Įvardinkite tris pirmosios kadencijos džiugiausius faktus.
Pirmasis faktas – asmeninis. Džiaugiuosi, kad manimi pasitikėjo Litorinos mokykloje dirbantys žmonės, motyvavę ir paskatinę imtis vadovo pareigų. Antrasis – profesinis. Esu užsibrėžusi įveikti didelius tikslus, tad mano varomoji jėga yra projektų, teikiančių naudą ne tik mokyklai, bet ir miestui, šaliai, gausa. Trečias faktas ne tik džiugina, bet ir kelia pasididžiavimą. Gera matyti šalia savęs uostamiesčio ir Lietuvos metų mokytojas, gera dirbti su tokių pat ambicingų planų siekiančiais bendraminčiais, skleidžiančiais savo patirtį, pritraukiančiais daugiau vaikų ne dėl mokinio krepšelio, o dėl to, kad tiki, jog mūsų mokykla yra pati geriausia. Kad įstaiga yra vertinama, liudija ne reitingų žurnalai, o iš lūpų į lūpas perduodama informacija ir nuolat užduodami klausimai, kaip patekti į Litorinos mokyklą.
Kokie antrosios kadencijos planai?
Būti lyderiu visose, kiek įmanoma, srityse – švietime, įstaigos augime, ugdymo kokybės gerinime. Noriu, kad kiekvienas, baigęs mūsų mokyklą, turėtų vietą po saule. Tuo tikslu yra užmegzti ryšiai su Klaipėdos technologijų mokymo centru, suteikiančiu 10 klasės mokiniams galimybę dalyvauti profesiniame ugdyme. Ateinantį penkmetį šis ugdymo modelis bus plečiamas, kad baigę dešimt klasių jaunuoliai turėtų darbo rinkoje paklausias profesines kompetencijas, padėsiančias atrasti savirealizacijos kelią. Svajoju, kad darbdaviai, išgirdę, jog į jų įmones atėję jaunuoliai yra baigę Klaipėdos Litorinos mokyklą, būtų tikri, jog priėmė patikimus ir darbščius žmones.
Kad kiekvienam užtektų vietos po saule…