Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-01-09 |
„Klaipėdos vanduo“ ir „Sweco Lietuva“ pasirašė sutartį dėl pažangaus ketvirtinio nuotekų valymo etapo projektavimo sprendinių parengimo Klaipėdos miesto nuotekų valykloje. Šis projektas taps pirmuoju tokio masto žingsniu Lietuvoje, tiesiogiai ruošiantis įgyvendinti naujosios Europos Sąjungos Komunalinių nuotekų valymo direktyvos reikalavimus, kurie iki 2045 m. įpareigos visus didesnius miestus diegti mikroteršalų šalinimo technologijas.
„Šis projektas svarbus tuo, kad pirmą kartą nacionaliniu mastu pradedame planuoti sprendimus, kurie atliepia ne tik ES direktyvos reikalavimus, bet ir ilgalaikę aplinkosaugos viziją. Mūsų vaidmuo šiame etape – padėti pasirinkti kryptį, kuri būtų techniškai pagrįsta, tvari ir realiai įgyvendinama Lietuvos sąlygomis“, – teigia „Sweco Lietuva“ vandentvarkos padalinio vadovas Egidijus Kunevičius.
Anot „Klaipėdos vanduo“ Technologijų vystymo ir inovacijų vadovės Kristinos Bereišienės, tai neeilinis etapas Lietuvos vandentvarkai, kur mokslas ir technologijos padeda spręsti ateities iššūkius.
„Klaipėda tampa pavyzdžiu kitiems miestams ir pirmuoju miestu šalyje, kuris realiai pradeda ruoštis ketvirtinio valymo diegimui – sudėtingiausiam ir pažangiausiam nuotekų valymo etapui. Tikimės, kad bendradarbiaudami su stipriu ir kompetentingu partneriu „Sweco Lietuva“ ne tik atversime kelią švaresnei aplinkai, sumažinant pavojingų medžiagų patekimą į vandens telkinius, bet ir sukursime pirmąją praktinę kompetencijų bazę Lietuvoje, kuria turės galimybę pasinaudoti ir kiti miestai“, – sako K. Bereišienė.
Klaipėdos projektas yra išskirtinis tuo, jog tai pirmasis realus ketvirtinio valymo sprendimų rengimas Lietuvoje. Iki šiol nė viena šalies nuotekų valykla nėra turėjusi tokių įrenginių ar projektavimo patirties. Tai projektas, orientuotas į itin smulkių, plika akimi nematomų medžiagų, tokių kaip antibiotikai, farmaciniai junginiai ir mikroplastikai valymą.
„Mechaninio ir biologinio valymo etapai leidžia pašalinti stambius teršalus ir klasikinę organinę apkrovą, tačiau ketvirtinis valymas jau susijęs su ištirpusiomis, mikroskopinėmis medžiagomis, kurias atskirti kur kas sudėtingiau. Kai kurie teršalai dar prieš keletą metų net neturėjo laboratorinių nustatymo metodikų. Ši sritis vystosi greitai, todėl būtina remtis gerąja Europos praktika“, – sako E. Kunevičius.
Jis pabrėžia, kad Lietuvoje trūksta praktinės patirties projektuojant tokio sudėtingumo įrenginius, todėl šiame etape itin svarbus tarptautinis bendradarbiavimas. Pasak eksperto, dirbama kartu su pažangiausias technologijas diegiančiais Vokietijos partneriais ir jų įrangos tiekėjais, kad į Lietuvą būtų perkelti jau patikrinti ir efektyvūs sprendimai.
Pagal pasirašytą sutartį „Sweco Lietuva“ analizuos tris pažangias technologijų alternatyvas: ozonavimą su granuliuotos aktyvintosios anglies filtravimu, valymą milteline aktyvinta anglimi su kontaktine talpa (Ulmerio procesas) ir valymą granuliuotos aktyvintosios anglies filtrais (be ozonavimo) bei parengs investicinį projektą, apimantį tiek įrangos įdiegimo, tiek eksploatavimo sąnaudų analizę. Šis darbas taps pagrindu tolimesniems poveikio aplinkai vertinimo ir projektavimo etapams, kurie iki 2026 m. gegužės bus nuosekliai vykdomi kartu su AB „Klaipėdos vanduo“.
INFORMACIJA
2024–2025 m. Klaipėdos miesto nuotekų valykloje atlikti išsamūs moksliniai tyrimai, kuriuos vykdė Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkai kartu su „Klaipėdos vandeniu“ įgyvendindami strateginį projektą „Integruotas vandens valdymas Lietuvoje“ (LIFE SIP Vanduo), parodė, kad dauguma teršalų pašalinami efektyviai, tačiau dalies medžiagų koncentracijos vis dar kelia susirūpinimą.
Tyrimų metu nustatyta, kad iš 82 tirtų mikroteršalų tik keli – bisfenolis A, antibiotikai azitromicinas ir klaritromicinas bei skausmą malšinantis diklofenakas išlieka aukštesnėse nei siūlomos normatyvų ribose koncentracijose, todėl norint sumažinti jų patekimą į aplinką, būtina diegti pažangias technologijas.
Mikroplastiko tyrimai taip pat parodė akivaizdžią mažėjimo tendenciją – jo kiekis po mechaninio ir biologinio valymo sumažėja daugiau nei keturis kartus, tačiau dalis dalelių vis tiek patenka į gamtą. Bromidų ir nitritų koncentracijos, kurios turi įtakos ozonavimo procesų saugumui ir efektyvumui, taip pat viršijo ES rekomendacijas, o tai reiškia, kad būsimos mikroteršalų šalinimo technologijos privalės būti itin tiksliai suprojektuotos.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Похуй. Клайпеда uab уже
Ar toli yra pažengę?