Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-09-13 |
Rusijos centrinis bankas (CB) penktadienį paliko galioti 14% bazinę palūkanų normą. Tai pirmoji pauzė pusantrus metus trukusiame laipsniškame normos mažinime nuo viršutinės 21% ribos.
Smūgių poveikio neigti nebepavyksta
Ukraina dronais nuosekliai atakuoja Rusijos naftos perdirbimo gamyklas. Šalyje trūksta kuro, jis brangsta.
Vasaros mėnesiais Rusijos valdžia tuos smūgius vadino vienetiniais atvejais ir neigė sisteminį jų poveikį infliacijai. Tačiau dabar nors ir puse lūpų CB pripažįsta: „Kainų augimas pastaraisiais mėnesiais ženkliai paspartėjo. Tai nutiko dėl pavienių faktorių, kurių pinigų politika paveikti negali. Tačiau pinigų politika gali ir turi reaguoti į antrinius efektus ir neleisti, kad laikinas infliacijos paspartėjimas peraugtų į nuolatinę tendenciją. Todėl būtina išlaikyti nuosaikiai griežtas pinigų kredito sąlygas.“
Biudžeto deficitas lieka neaiškus
Kitas esminis faktorius, verčiantis laikyti brangų rublį, yra Finansų ministerijos išlaidavimas. Ministerija su banku žaidžia nesudėtingą biurokratinį žaidimą: žada nedidelį biudžeto deficitą, kad paskatintų banką minkštinti pinigų politiką, tačiau metų eigoje deficitą išpučia.
Buvo pažadėta, kad 2026-aisiais deficitas nesieks 4 trilijonų rublių (vienas rublis yra maždaug lygus vienam mūsų centui), tačiau jau dabar ta suma viršyta, o metus šalis baigs su deficitu tarp 7 ir 10 trilijonų.
Kitų metų biudžeto projektas bus pateiktas už poros savaičių, ir banko dabar laikoma pauzė siunčia signalą ministerijai, kad taip gudrauti nereikėtų.
Ekonomikai reikia pigių pinigų
Tokia aukšta, dviženklė bazinė palūkanų norma Rusijoje laikosi jau trečius metus. Verslui – bent jau jo civilinei, karui tiesiogiai nedirbančiai daliai – darosi vis sunkiau aptarnauti savo skolas.
Rusijoje atsirado kompanijos – „zombiai“. Tai iš Japonijos ir Europos atkeliavęs terminas. Taip būdavo vadinamos kompanijos, kurios nebankrutuoja, tačiau ir nepajėgia grąžinti skolų.
Palūkanų normai beveik nesiskiriant nuo nulio ir todėl esant nežymioms skolos aptarnavimo išlaidoms, tokios kompanijos gali gyvalioti ilgai, pačia savo liūdna egzistencija atitraukdamos darbo jėgą ir kapitalą nuo perspektyvių šakų ir įmonių. Palūkanų normai pakilus bent iki pirmųjų procentų, tokių verslų gyvenimas pasibaigė.
Rusijos ypatybė ta, kad ten „zombių“ gyvastis palaikoma net ir esant aukštai palūkanų normai. Dažnai mieste tokia įmonė yra vienintelis darbdavys, ir jos uždarymas sukeltų sunkias socialines pasekmes.
Tipiniai zombiai – medžio pramonės koncernas „Segeža“ ir metalurgijos bei anglies įmonių grupė „Mečel“. „Segežos“ nuostolius dengia akcininkas iš kitų kol kas pelningų įmonių, „Mečelas“ įkeistas valdiškiems bankams ir dabar jau pastarieji vargsta su juo. Ne ką geriau laikosi didelė dalis visos Rusijos pramonės.
Šventasis Spiridonas nepadėjo
Stačiatikių bažnyčia, visada pasižymėjusi jautrumu pinigams, šį kartą pasistengė pagal kompetenciją padėti verslui atpiginti nepakeliamą kreditą.
Prieš savaitę stačiatikių Jekaterinburgo metropolitas Jevgenijus (Kulbergas) pranešė, jog jis tris dienas melsis prie džiovintos šventojo Spiridono iš Trimitunto dešiniosios rankos, laikinai garbinimui iš Graikijos atvežtos į Jekaterinburgą. Melsis prašydamas Spiridono sumažinti bazinę palūkanų normą.
Tam tikra prasme malda buvo tinkamu adresu: pagal tradiciją tikintieji Spiridono prašo, greta kitų malonių, ir padėti išsimokėti skolas. Tačiau šį kartą metropolito malda nepasiekė dangaus.
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Parašykite komentarą