Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-04-19 |
Trečiadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sušaukė vyriausybės ekonominio bloko pasitarimą, kurio pradžia – su jo kritika dėl neišsipildančių vyriausybės ekonominių prognozių – buvo transliuota viešai.
Viešumas – būdas perkelti atsakomybę
Rusijos praktikoje rimti pasitarimai daromi neviešai. Vasario mėnesį šalies premjeras Michailas Mišustinas kalbėdamas Dūmoje išsitarė, jog ekonominio bloko ministrus buvo išsikvietęs prezidentas ir jie ten net šešias valandas diskutavo, kaip pagydyti šalies ekonomiką. Apie tą pasitarimą Rusija sužinojo tik iš premjero atpasakojimo – nei prezidento, jei vyriausybės darbotvarkėse jo nebuvo.
Tad naujausią pasitarimą pirmiausia reiktų vertinti kaip V. Putino siekį demonstratyviai perkelti atsakomybę už šalies ekonomiką ant ūkinių ministrų ir Centrinio banko vadovės. Tuo pačiu, galbūt, ir V. Putino favoritai vykdomojoje valdžioje ima keistis.
Tarp infliacijos ir augimo
Daugiau kaip metus pagrindinė Rusijos civilinės valdžios intriga buvo kova tarp Centrinio banko vadovės Elviros Nabiulinos ir finansų bei ekonomikos ministrų.
E. Nabiulina, pagal pareigas atsakanti už infliacijos valdymą, buvo pakėlusi CB palūkanų normą iki 21 procento, ir iki šiol ji išlieka aukšta, 15 procentų. Tai stabdo infliaciją, bet kartu ir augimą. Bankininkė, vykdydama tokią politiką, žadėjo minkštą perkaitusios ekonomikos nusileidimą iki subalansuoto augimo prie mažos infliacijos.
Ekonomikos ministras, priešingai, siekia mažesnės palūkanų normos, leidžiančios išplėsti kreditą. Finansų ministras nepatenkintas pernelyg tvirtu rubliu, mažinančiu biudžeto pajamas. Ekonomika leidžiasi kietai
Transliuotoje pasitarimo dalyje V. Putinas priminė, kad per pirmuosius du mėnesius ekonomika susitraukė beveik dviem procentais. Radęs tam ir kalendorinę priežastį, prezidentas tačiau aiškiai parodė, kad jam tai nepatinka.
Išties, yra daug ženklų, rodančių, jog ekonomika realiai smunka. Oficialioji statistika – tai kaip automobilio galinis veidrodėlis, jis rodo, kas jau už nugaros. Šiandienos ji dar nerodo. Daugelis nesusistemintų faktų, pareiškimų viešoje erdvėje leidžia manyti, jog situacija yra prastesnė nei skelbiama. Ekonominiai agentai pirmine savo bėdų priežastimi įvardina per aukštą Centrinio banko palūkanų normą.
Prielankumas blėsta?
E. Nabiulina turi pelnytą nuoseklios monetaristės reputaciją. Ilgą laiką V. Putinui ji tiko. Jau dirbdamas Maskvoje jis iš arti matė, kaip subraškėjo tuometinio prezidento Boriso Jelcino kėdė dėl 1998-ųjų metų infliacijos šuolio. Tik aukojant premjerus ir naudojant rafinuotas politines technologijas jam tada pavyko išvengti ir politinės katastrofos.
Todėl ilgus metus kovotoja su infliacija E. Nabiulina jam tiko. Pastaruosius porą metų jis pastebimai ją gynė nuo kitų žinybų kritikos. Ir iš tikrųjų, Centriniam bankui pavyksta valdyti infliaciją: pernai ji siekė apie 6 procentus oficialiai (arba apie 13 procentų pagal visuomenės apklausas). Per pirmuosius šių metų mėnesius ji oficialiai išaugo apie 3 procentus. Rusijai tai yra pakenčiami rodikliai.
Tačiau kaina, kurią už griežtą pinigų politiką tenka mokėti ekonomikai, pasirodė didelė. Galbūt, V.Putino požiūriu, per didelė, ir E. Nabiulina nebetenka jo palankumo.
Penktadienio intriga
Ateinantį penktadienį Centrinis bankas paskelbs naują palūkanų normą. Ta norma mažais žingsneliais mažinama jau metus. Rusijos analitikai kol kas laikosi sutarimo, kad ir šį kartą bus sumažinta puse procento, iki 14,5%. Tai būtų jau įprastas žingsnis, tokiais laipteliais norma koreguota per kelis paskutinius posėdžius.
Tačiau jeigu bus žengtas platesnis žingsnis, galima bus manyti, jog V. Putino prioritetai pasikeitė – nuo infliacijos valdymo iki ekonomikos gelbėjimo. Tuo pačiu ir E. Nabiulina netenka įtakos, stiprėja jos oponentai vyriausybėje.
Rubliui lieps silpnėti
Jau kitą dieną po to pasitarimo investuotojų forume sensaciją sukūrė finansų ministras Antonas Siluanovas: jis paskelbė, kad ministerija anksčiau nei planuota ims įgyvendinti t. y. „biudžetinę taisyklę“. Jos esmė – esant aukštoms naftos kainoms supirkinėti užsienio valiutą už rublius, neleidžiant pastarajam stiprėti.
Stiprų rublį gina kaip tik E. Nabiulina: apie 40% vartojimo šalyje sudaro importas, todėl silpnas rublis skatins papildomą infliaciją. Tame investuotojų forume bankininkė atrodė irzli ir nelaiminga, nors ir nedrįso replikuoti finansų ministrui. Tad galbūt artimiausio ekonomikos patarėjo vietą jai teks užleisti A. Siluanovui. Kodėl jam, o ne premjerui M. Mišustinui? Manyčiau, tam yra speciali priežastis.
PVM grobstytojai
Posėdžio metu V. Putinas jau tikrai žinojo apie atskleistą grandiozinį PVM grobstymo tinklą: per 3 metus organizuota grupė pagrobė apie 1,2 trilijono (galutinė suma dar tikslinama) rublių. Schemoje dalyvavo apie 40 tūkstančių įmonių, „paslaugos teikėjai“ turėjo atstovybes didžiuosiuose miestuose.
Grobstymo schema tokia pat kaip visur – tarp įmonių vaikšto sąskaitos ir galutiniu PVM mokėtoju padaroma juridinė išnara – veiklos nevykdanti vienadienė įmonė. Tačiau trilijoninio masto aferos įmanomos tiktai plačiai į jas įsitraukus atsakingoms tarnyboms, kurių pareiga ir būtų užkardyti tokius veiksmus. Pažymėtina, kad apie 100 tokių fiktyvių „įmonių“ direktorių buvo iš vienos įkalinimo įstaigos, taigi jų pareigūnai dangsto ne tik įprastus telefoninius sukčius.
Ši skandalinga bylą silpnina premjero M. Mišustino pozicijas, nes istoriškai fiskalinis blokas yra jo atsakomybės sritis – į premjerus jis ir atėjo kaip tik iš Mokesčių inspekcijos, ir gana feodalinėje Rusijos sistemoje išlaiko joje įtaką.
Dramblio kambaryje nemato
Pažymėtina, kad čia minimi herojai, narsūs kautis rungtyje „krisk tu šiandien, aš rytoj“, pabrėžtinai nemato giliųjų ekonomikos problemų priežasčių. Karas, korupcija, nuosavybės ir teisės sąlygiškumas lieka už jų regėjimo lauko ribų.
Rusijos ekonomika dėl tų problemų nežlugs. Finansinės bedugnės, žinia, yra giliausios pasaulyje – į jas galima kristi visą gyvenimą. Taktiniai sprendimai, kuriais vis palopomos skylės, leis ilgai dar plūduriuoti paviršiuje. Kas nors ten keisis tik tada, kai visuomenės nuovargis viršys jos baimę.
Parašykite komentarą