Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-09-06 |
Nuo rugsėjo 1 d. Rusijoje pradedamas plačiau naudoti skaitmeninis rublis ir sunorminama operacijų kriptovaliutomis tvarka.
Trečioji rublio forma
Skaitmeninis rublis – tai trečioji rublio forma po grynųjų ir negrynųjų. Tokius rublius su unikaliais elektroniniais kodais išleidžia tiesiogiai Rusijos centrinis bankas.
Nuo rugsėjo pirmosios priimti skaitmeninius rublius privalo didžiausi bankai ir prekybos įmonės, kurių metinė apyvarta viršijo 120 milijono rublių (apie 1,2 milijono EUR). Klientas pats gali pervesti negrynuosius rublių į skaitmeninius, per mėnesį iki 300 tūkstančių.
Centrinis bankas matys kiekvieno rublio judėjimą
Kiekvienas toks rublis – tai tokenas su individualiu numeriu, tai yra pinigas įgyja individualią istoriją, kaip juo naudotasi. Tai reiškia, kad jis nesusimaišo kliento sąskaitoje kaip įprasti negrynieji, yra tarsi nuspalvintas unikalia spalva.
Rusijoje jau buvo eksperimentai, kai skaitmeniniu rubliu valstybės biudžetas mokėjo už kapitalinės statybos kontraktus, jau programiniame lygmenyje nustatydamas kam, už ką, kada rangovas gali mokėti už darbus.
Lygiai taip atsiveria perspektyva konfigūruoti socialines išmokas, kad pašalpų gavėjas galėtų leisti skaitmeninius rublius tik nustatytoms prekių ir paslaugų grupėms.
Įves palaipsniui
Šiuo metu spaudimo konvertuoti įprastus negrynuosius į skaitmeninius rublius nėra. Pats centrinis bankas nėra suinteresuotas pernelyg greitais pokyčiais: negrynųjų pertekėjimas iš komercinių bankų į centrinį mažina pirmųjų likvidumą ir pasyvus, ekonomikai svarbius bankų kreditinius išteklius. O ir klientui skaitmeninio rublio nauda nėra akivaizdi, tad centrinis bankas planuoja, kad per porą metų į skaitmeną pereis tik 3-7 procentai bendros pinigų masės.
Palūkanos už tokį rublį sąskaitoje nėra skaičiuojamos, indėlį ar kreditą įforminti negalima, taigi tokia piniginė yra tik atsiskaitymams.
Motyvas – kontrolė
Tačiau juk valdžiai turi būti kažkokia nauda, kuri atsveria skaitmeninio rublio trūkumus, kitaip jo nereikėtų? Yra tokia nauda – tai visiškas transakcijų perregimumas ir atsiskaitymų kontrolė.
Negalima sakyti, kad iki šiol Rusijoje klientams būtų galiojusi banko paslaptis, ir tik dabar jos nebelieka. Ir iki šiol „draugas majoras“ administracine tvarka galėjo iš komercinio banko gauti konkretaus kliento operacijų išrašus. Tačiau tų konkuruojančių bankų yra trys šimtai, jie varžosi dėl klientų ir todėl stengiasi saugoti klientų konfidencialumą. Vykdo jėgos struktūrų nurodymus, tačiau nepersistengdami.
Su skaitmeniniu rubliu bus kitaip. Centrinis bankas pats yra valdžios šaka ir informacija judės be tokios trinties. Algoritmais automatizavus transakcijų charakteristikas bus paprasčiau matyti įtartinąsias ir jas užkardyti.
Europa jau pasiruošė
Kita skaimeninio rublio nauda yra užsienio prekybai. Operacijos su skaitmeniniu rubliu ir skaitmeniniu Kinijos juaniu leis lengviau apeiti Vakarų finansinį kontūrą ir gali sumažinti užsienio prekybos sandorių išlaidas.
Europos Sąjunga iš anksto į tai atsižvelgė ir 20-ajame sankcijų pakete uždraudė ES piliečiams dalyvauti sandoriuose su juo ir bet kokia forma prisidėti prie jo plėtros.
Traukia bitkoiną iš šešėlio
Nuo tos pačios rugsėjo pirmosios keičiasi ir operacijų kriptovaliutomis tvarka. Iki šiol jų statusas buvo neaiškus. Turėti ir „kasti“ jas nebuvo draudžiama, tačiau atsiskaityti šalies viduje – ne. Prekyba jomis vyko P2P (tiesioginis pirkėjo ir pardavėjo sandoris) būdu. Pusiau legaliai egzistavo ir kriptovaliutų keityklos, kuriose grynuosius keisdavo į kriptovaliutas.
Dabar kriptovaliutų apyvartą užtikrins licencijuotos įmonės, bankai ir brokeriai. Bendros biržos, tokios kaip Binance, Rusijoje nebus. Tačiau ir tokia sistema leis valdžiai matyti kriptovaliutų judėjimą ir apmokestinti iš jų gaunamą pelną.
Gyventojų atsakas
Istorinė rusų atmintis jiems sako, kad po to, kai valdžia suskaičiuos jų pinigus – būtinai kiš ranką į kišenę. Nelaukdami fakto, jie pradėjo negrynuosius pinigus pervesti į grynųjų formą. Išgryninimo prieaugis šiais metais ženkliai lenkia bendrą pinigų masės prieaugį.
Finansistai tam mato ne vieną priežastį: atsiskaitymų sutrikimus dėl mobilaus interneto išjungimų, mažų įmonių traukimąsi į šešėlį dėl šiemet sumažintų PVM mokėjimo „lubų“, bendro nesaugumo jausmo stiprėjimą.
Skaitmeninio rublio įvedimas veikiau spartins nei stabdys šį procesą. O bandymas iš kriptooperacijų atimti vieną svarbiausių jų privalumų, privatumą, taip pat turės tik dalinį pasisekimą. Ta rinka Rusijoje veikiau pasidalins į legaliąją ir šešėlinę.
Įvertinęs, nuo kurių sukčių – valdžios ar privačių – jam didesnė grėsmė nukentėti, privatusis rusas rinksis mažesniąją riziką.
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Parašykite komentarą