Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-04-20 |
Klaipėdos savivaldybės administracija įvykdė protokolinį miesto Tarybos pavedimą ir pateikė skundą dėl jai nepalankaus pirmos instancijos teismo sprendimo, kuriuo politikai buvo įpareigoti panaikinti S. Nėries gatvės pavadinimą.
Žinia, Regionų administracinis teismas kovo viduryje konstatavo, jog Klaipėdos valdžia privalo įgyvendinti Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo nuostatas ir priimti atitinkamą sprendimą.
Kolegija, kurią sudarė teisėjai Jolita Rasiukevičienė, Arūnas Kaminskas ir Vita Valeckaitė, pabrėžė, kad savivaldybės taryba tokio pobūdžio situacijoje neturi diskrecijos spręsti, ar vykdyti kompetentingos institucijos sprendimą. Vadovaudamasi teisėtumo ir įstatymo viršenybės principais, ji privalo jį įgyvendinti.
Kovo pabaigoje vykusio Klaipėdos miesto tarybos posėdžio metu 21 politikas pritarė mero Arvydo Vaitkaus siūlymui ir priėmė protokolinį pavedimą administracijai skųsti tokį sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LAVT). Pristatydamas pavedimo projektą meras tada pareiškė, kad tai esą jo neliečia, kad šis „kilęs iš diskusijos frakcijoje, koalicijoje“.
Regionų apygardos administracinio teismo teismo pirmininko padėjėja ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Sigita Gamulėnienė „Atvirai Klaipėdai“ teigė, jog savivaldybės skundas buvo gautas, jis balandžio 16 d. išsiųstas į LVAT. Šiame teisme bylų nagrinėjimas paprastai užtrunka apie metus, tad visai realu, jog ir pastarajam priėmus nepalankų sprendimą, jį vykdyti jau turėtų naujos kadencijos miesto taryba.
Tuo metu Regionų apygardos administraciniame teisme esanti analogiška byla dėl L. Giros gatvės net nepradėta nagrinėti – teismo posėdis vis dar nėra paskirtas.
Naikinti L. Giros gatvės pavadinimą miesto Taryba taip pat atsisakė du kartus. Jai siūlyta sugrąžinti istorinį rašytojo, teisininko, visuomenės veikėjo Ernsto Wicherto pavadinimą.
Liudas Gira 1919 m. pabaigoje buvo tapęs Krašto apsaugos ministerijos Žvalgybos skyriaus vadovu Kaune, kuris likvidavo peoviakų rengiamą perversmą. Vėliau dirbo Valstybės teatro direktoriumi, Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos sekretoriumi, 1938–1939 m. buvo Lietuvių rašytojų draugijos pirmininkas. 1940 m. buvo SSRS okupuotos Lietuvos vadinamojo Liaudies seimo narys. Kaip šio kolaborantinio Seimo delegatas Maskvoje dalyvavo SSRS Aukščiausiosios Tarybos sesijoje, kuri įformino Lietuvos aneksiją. 1940–1941 m. LSSR švietimo komisaro pavaduotojas. Per SSRS–Vokietijos karą gyveno Penzoje, buvo 16 lietuvių divizijos kapitonas.
tas laiko gaišimas ir pinigų švaistymas? Vis tiek teks pakeisti. Kokį velnią ir kam norite įrodyti?
Ta kompanija is musu kisenes minta,tai tegu apmoka dokumentu sutvarkyma arba negauna finansavimo tos sumos,tada nurims,nes negyveno tada ir nesupranta ka isgyveno zmones,kaip juos santazavo,gazdino
Tiesiog, tai dvasios ubagų šventė…
Sėkmės, naikinant Lietuvą, pragare, taip pat, sėkmės!..
Klaipėdos komunistinė nomenklatūra vis laukia sugrįžtant „vyresniojo brolio” .
Tai vis dar, Tamsta, spintoje rusų randi? Nesisapnuoja?
🙃
Ar inniciatoriai garviu keitimui apmokes islaidas dwl dokumentų keitimo. Istorijos nereikia bijoti?
išmok rašyti. kiek klasių baigęs?
matomai esmė surašyta, negi neaišku?