Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-03-05 |
Kultūros paveldo departamentas (KPD) skelbia, kad vasario pabaigoje Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nutarė suteikti teisinę apsaugą Klaipėdos švyturio statinių kompleksui – jam priskirtas regioninio reikšmingumo lygmuo. Tačiau VšĮ Archeologijos centras mano, jog saugoma buvo pripažinta per siaura teritorija bei prašo tikslinti jos ribas.
1952 m. pastatytas dabartinis Klaipėdos švyturys yra veikiantis tarptautinės reikšmės jūrinio uosto švyturys Lietuvos pakrantėje. Jo pirmtakas buvo pastatytas ir įžiebtas 1796 m rugsėjo 1 d., kai Klaipėda priklausė Prūsijos karalystei. 1819 m. jis buvo paaukštintas ir modernizuotas. 1874 m. švyturio bokštas buvo nudažytas raudonais ir baltais kvadratais. Dėl šio šachmatų rašto Klaipėdos švyturys pradėtas vadinti Raudonuoju švyturiu. Nuo tada jis tapo ne tik orientyru jūrininkams, bet ir ryškiu miesto simboliu.
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje švyturys ir pagalbiniai pastatai buvo sugriauti. Naujasis švyturys oficialiai įžiebtas 1953 m. sausio 31 d. Jo aukštis siekia apie 44 m virš jūros lygio, o šviesos signalas (lygus švytėjimas kas 6 sekundes) matomas maždaug už 33 km.
Nors istoriografijoje buvo paplitusi nuomonė, kad naujasis švyturys buvo pastatytas senojo švyturio vietoje, bet ilgai tai įrodančių faktų nebuvo. Prieš pat vertinimo tarybos posėdį buvo gauta informacija, kad senasis švyturys stovėjo šio naujojo švyturio teritorijoje.
„Nors modernios palydovinės navigacijos priemonės perėmė daugumą švyturio funkcijų, jis išlieka svarbiu jūrininkų orientyru ir vienu ryškiausių Klaipėdos simbolių. Jo siluetas, iškilęs virš miesto ir jūros, liudija uostamiesčio istoriją“, – apie švyturio reikšmingumą teigiama Vertinimo tarybos svarstytame akto projekte.
Tuo metu Archeologijos centras dėl tokio sprendimo kreipėsi į KPD, Valstybinę kultūros paveldo komisiją, Kultūros ministeriją bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą ir administraciją.
„Svarstant Klaipėdos švyturio statinių kompleksui apsaugos klausimą pateiktame Vertinimo tarybos akte, istorinės vertingosios savybės neatskleistos, neatlikti išsamūs Raudonojo švyturio vietos istorinę vertę pagrindžiantys tyrimai. Minėtame posėdyje išklausius pristatomą Tarybos akto projektą kilo didelių abejonių dėl objekto apibrėžtų teritorijos ribų nustatymo atitikimo Lietuvos Respublikos teisės aktams ir jų nustatymo kriterijų objektyvumo. Pažymėtina, kad Klaipėdos švyturio statinių komplekso apibrėžtos teritorijos ribos nesutampa nei su komplekso statinių užimamos teritorijos ribomis, nei su istoriškai buvusiomis ribomis, nustatytos pagal visiškai neaiškius kriterijus. <…> Apmaudu, kad dėl visiškai nesuprantamų priežasčių ir nesilaikant LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių įstatymo nuostatų, taikytinų kultūros paveldo objektų teritorijų apibrėžimui, į Klaipėdos uosto švyturio statinių komplekso saugotiną teritoriją nebuvo įtraukta visa iki mūsų dienų išlikusi Raudonojo švyturio kalvelės teritorija. <…> Mūsų nuomone būtų tikslinga išsaugoti visą istorinę Raudonojo švyturio vietą – visą iki mūsų dienų išlikusią kalvos, ant kurios jis stovėjo, dalį“, – dėstoma rašte, kurį pasirašė Archeologijos centro direktorius Linas Tamulynas.
Jis prašo tikslinti Klaipėdos švyturio statinių komplekso vertingąsias savybes, į saugomą teritoriją įtraukiant visą istorinę Raudonojo švyturio kalvą. Šį klausimą prašoma nagrinėti „išplėstai ir atvirai, dalyvaujant kompetetingiems nepriklausomiems ekspertams (pvz., Lietuvos ICOMOS), Baltijos regiono, Klaipėdos istorijos tyrėjams ir visuomenės atstovams“.
Nepatikslinus ribų, anot L. Tamulyno, daliai švyturio kalvos gali grėsti sunaikinimas.
Vertingosios savybės rimtas dalykas. Jos turi būti atskleistos ir saugomos, o ne užslėptos. Istorijoje jėga. Saugotinas visas Klaipėdos švyturio statinių kompleksas.