Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-08-13 |
Vakar dar kartą pasidžiaugiau, koks puikus yra vasaros koncertų festivalis „Pėdink į Girulius“, kurį organizuoja Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto biblioteka. Kokių įsimintinų renginių sugalvoja festivalio kuratorė Birutė Skaisgirienė.
Jau įvyko dešimt koncertų, kuriuose dalyvavo Klaipėdos muzikinio teatro artistai, itališkų dainų atlikėjai violončelistė Neringa Valantiejūtė-Senkienė ir pianistas Karmelo Džiuzepė Longo, skambėjo klasikiniai ir šiuolaikiniai simfoniniai kūriniai, etnoelektronikos ir postfolkloro muziką pristatė Kristijonas Lučinskas ir Donatas Bielkauskas.
O vakar, kaip sako liaudis, buvo patiekta uoga ant pyrago: koncertavo tarptautinių džiazo festivalių dalyvis – Sauliaus Šiaučiulio, Edmundo Federavičiaus ir Laimono Urbiko džiazo trio su nauja programa, ironiškai pavadinta „Tikrasis S.E.L – Saulius+Edmundas+Laimonas“.
Džiazo virtuozai, Klaipėdos džiazo klasikai, legendiniai muzikantai vakar užkūrė tikrą ugnį vakarinės saulės apšviestame Girulių bibliotekos kieme. Daugiau nei 150 klausytojų (tiek buvo kėdžių, o kai kas įsitaisė ant papildomų suolelių), susirinkusių į paprastą, eilinį koncertą, pasijuto apgauti, nes staiga suprato, kad pakliuvo į fiestą, į festivalį, kuriame tryško nepakartojami džiazo kompozicijų fontanai ir improvizacijų fejerverkai.
Galima buvo girdėti ir džiaugtis – kaip sudėtingai, klastingai ir įkvėptai kalbasi pianinas ir saksofonas, pritariant mušamiesiems. Kaip muzikantai svaidosi muzikinėmis frazėmis, dekonstruodami pradinę melodiją ir vėl ją sulipdydami iš išardytų gabalų. Nepakartojamas koncertas, kuriame maestro Sauliaus Šiaučiulio kompozicijos improvizacijose įgaudavo vis naujų prasmių ir spalvų, sukurdamos vis naujas, netikėtai atsirandančias kombinacijas.
Keitėsi ne tik melodijos, bet ir klausytojai. Pradžioje Sauliaus apibūdinimu – „sėdėję kaip per pagrabą“ – žiūrovai irgi įsisiautėjo. Audringai plojo po kiekvieno solo, šūkavo ir netgi švilpė – kaip ir pridera klausant džiazo muzikos. Koncerte netikėtai ėmė atsirasti ir jamm session elementų – iš žiūrovų salės pakilo ir, pavaduodama Saulių Šiaučiulį, ėmė improvizuoti pasaulinio garso džiazo pianistė Keiko Borjeson, atvykusi iš Japonijos į koncertinį turą Klaipėdoje.
Tai buvo ne koncertas. Tai buvo įvykis. Galima pavydėti tiems, kurie neatėjo. Mes jau patyrėme katarsį, o jums dar liko galimybė patirti džiazo muzikos spindesį ir šėlsmą. Jums liko trys vakarai Japonų sode ir vienas koncertas Gargžduose. Tiesa, kadangi vakar neatėjote, tai šiandien ir rytoj jums jau kainuos. Mums vakar kainavo 1 Eur 50 ct – autobuso bilietas į Girulių biblioteką.
Muzikai nutilus, vakaro saulei leidžiantis, koncerto įkvėpti, apsvaiginti ir pakylėti, važiavome link miesto faktiškai prieš srovę, nes minios automobilių ir žmonių lėkė į pajūrį pasižiūrėti į aptemusią saulę.
Tas saulės užtemimas vakar atrodė kaip koks masinis proto užtemimas. Išaiškėjo, kad žmogui reikia ne kultūros, o natūros.
Hm buvau ir koncerte ir prie jūros, jūs ir galėjote nevažiuot prieš srovę, o sugebėt pasidžiaugt ir gamtos dovana.
Na, puikūs abu pasirinkimai. Įspdžiai, patirti Gamtoje, pagimdo ir muzikinius šedevrus. Abiems pasirinkimams – pagarba.
Nepatogu prieštarauti gudresniam už mane, bet tenka. Sakot, užtemus protui žmonės pasirinko natūrą, o ne kultūrą. O kaip kitaip? Kultūra yra žmogaus kūrinys, o natūra – Dievo. Jeigu Dievu netikite, tegu bus – kultūra yra laikinas dalykas, o natūra – amžinas. Be to, kultūra yra įvairiavertė. Džiazas yra improvizacija, žaidimas, padurniavimas – tik tiek. Prisimenu, kaip anksčiau scenoje improvizuodavo net eilių rimuotojai, bet kurią pasiūlytą frazę per minutę gebėdavo ištempti iki eilėraščio. Ar norėtumėte, gerbiamas poete, paskaityti tokių poetinių improvizacijų? Tačiau muzikines improvizacijas kažkodėl nesivaržydamas adoruojate. Gal būt muzikantams padžiazuoti ir yra malonu, bet kitiems rimtu veidu to klausytis ir dar, kaip rašote, patirti katarsį? Ar tai ne proto užtemimas?
komentuoti tai, ko nepažįstat ir nežinot – tikrų tikriausias proto užtemimas!
Nė prie jokios vietos neprilimpa tas džiasas, nors tu ką.