Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-09-18 |
Ketvirtadienį Klaipėdos miesto tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komitetas vienbalsiai nutarė kreiptis į Savivaldybės administraciją, kad ji pateiktų siūlymus, kaip būtų galima išspręsti privačių sporto klubų iškeltas problemas.
„Atvira Klaipėda“ jau rašė, kad krepšinio klubo „Oranžinis kamuolys“ vadovas Dalius Ubartas ir Klaipėdos krepšinio mokyklos vadovas Laimonas Šapkauskas kreipėsi į komitetą akcentuodami būtinybę peržiūrėti sporto salių nuomos įkainius ir sukurti kompensacinį mechanizmą neformaliojo ugdymo sporto klubams.
Problemos šaknis – miesto valdžios sprendimas, panaikinęs specialius įkainius privačioms organizacijoms. Nuo rugsėjo 1 d. sporto salių nuomos kaina esą pakilo daugiau nei penkis kartus: „didesnėms nei 300–500 kv. m patalpoms – nuo ~3,8 €/val. lengvatiniu tarifu iki 25 €/val.; mažesnėms nei 300 kv. m salėms – nuo 2,8 €/val. lengvatiniu tarifu iki 13 €/val“.
„Finansinė našta buvo perkeliama tėvams, dalis privačių sporto klubų atsidūrė veiklos tęstinumo rizikoje. Sportas tampa prieinamas tik turtingesniems sluoksniams, mažėja sportuojančių vaikų skaičius“, – posėdžio metu tikino D. Ubartas.
Klubų vadovai taip pat prašė nekilnojamojo turto (NT) mokesčių lengvatų vaikų ugdymu užsiimančioms organizacijoms. Nors birželį esą buvo planuota suteikti žemės nuomos bei NT mokesčių lengvatas dvidešimt penkioms privačioms sporto organizacijoms, jas gavo tik aštuonios reprezentacinės organizacijos ir vaikų ugdymu užsiimantys sporto klubai liko be tokios paramos.
D. Ubartas įvardijo ir sistemines problemas: „Šiuo metu Klaipėdos miesto sporto finansavimo modelis – fragmentuotas ir labai painus. Egzistuoja bent keturios skirtingos sistemos. <…> Galutinis rezultatas, kad privatūs sporto klubai, ypač pastaruoju metu, tikrai pasiekia gerų rezultatų, bet realybėje lieka diskriminuojami.“
L. Šapkauskas pridūrė, kad be salių nuomos įkainių, didelė problema yra ir trenerių atlyginimai. „Mes negalime ilgai laikyti tų pačių atlyginimų, kurie buvo prieš dešimt metų, prieš penkis. <…> Ir mums specialistų problema aktuali, nes ir dabar jaučiame, kad mes nebegalime konkuruoti su biudžetinėmis sporto mokyklomis, kas liečia atlyginimų klausimą“, – teigė L. Šapkauskas.
Miesto tarybos nariai pripažino problemos kompleksiškumą. Kultūros, švietimo ir sporto komiteto pirmininkas Arvydas Cesiulis pastebėjo: „Diskutuodami pamatėme, kad čia yra tik tam tikra ledkalnio dalis, kad privačių klubų finansavimas ugdant jaunąją kartą yra daugiakompleksinis aspektas.“
Nors visi komiteto nariai teigė suprantantys problemos aktualumą, konkrečių jos sprendimo būdų taip ir nepasiūlė. Komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Juočys tikino, kad kompensacijos nėra ilgalaikis sprendimas. „Reikia iš principo sukurti funkcionuojančią sistemą – ar tai būtų didesnis NVŠ krepšelis, ar kažkas, kas ateityje leistų ramiau dirbti“, – teigė jis.
Komitetas pritarė A. Cesiulio siūlymui teikti išrašą iš posėdžio protokolo Savivaldybės administracijos direktoriui, prašant atsakyti į iškilusius klausimus ir pasiūlyti problemų sprendimo būdus.
Eik tu, Jonai, nachren su savo meskabolu. Juodai uzkniso milijonai neptunui be rezultatu. Futbola suzlugde jau.. Vienas rankinis tik rezultatus rodo. Va kam reikia duoti pinigu, su neptuno sumom Cempionu lygoj zaistu Dragunas!!!
„„Lietkabelio“ rungtynes Europos taurėje transliuos TV6, o „Neptūno“ mačai transliuojami per televiziją nebus. „
nuvažiuokite į Panevėžį ir pažiūrėkite kaip ten investuojama į krepšinį darželiuose nuo ankstyvų dienų – tada gal padės atsakyti ir į šį klausimą.
O jeigu rimčiau einant ši situacija dar kartą parodo, kad Klaipėda, lyginant su kitais didžiaisiais miestais, per mažai investuoja į krepšinį ir jo ekosistemą. Mieste nėra nuoseklios strategijos, kaip auginti jaunąją kartą – darželiuose vaikai neturi galimybės lankyti krepšinio būrelių, kai Vilniuje, Kaune ar tame pačiame Panevėžyje tokios programos jau seniai veikia.
Neigiamai nuteikia ir tai, kad KMT 2026 (Karaliaus Mindaugo taurė) finalo ketvertas vėl keliasi į Šiaulius, o ne į Klaipėdą, kur ši šventė anksčiau pritraukdavo pilną areną ir suvienydavo miestą. Atrodo, kad po naujo mero išrinkimo dėmesys krepšiniui pastebimai sumenko – privačios iniciatyvos spaudžiamos dideliais salių nuomos įkainiais, nėra aiškios paramos sistemos, o miestas praranda svarbius renginius, kurie keldavo sporto kultūrą ir stiprindavo Klaipėdos, kaip krepšinio miesto, įvaizdį.
Jeigu nenorime, kad Klaipėda galutinai iškristų iš Lietuvos krepšinio žemėlapio, būtina ne tik spręsti salių nuomos ar trenerių atlyginimų klausimus, bet ir sukurti ilgalaikę strategiją – nuo darželių būrelių iki profesionalių renginių organizavimo.