Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-12-11 |
Valdančiųjų siūlymas supaprastinti Lietuvos nacionalinio televizijos ir radijo (LRT) generalinio direktoriaus atleidimo tvarką įveikė pirmąjį balsavimą Seime – įstatymo pataisos po pateikimo ketvirtadienį sulaukė parlamentarų palaikymo.
Pateikimo išvakarėse registruotame projekte, kaip ir teiktame anksčiau, siūloma numatyti slaptą balsavimą, skiriant ir atleidžiant LRT generalinį direktorių. Taip pat siūloma, kad LRT vadovas galėtų būti atleistas iš pareigų dėl nepasitikėjimo, jei netinkamai vykdo funkcijas ar taryba nepatvirtina metinės veiklos ataskaitos.
Be to, pažymima, kad už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.
„Šiuo projektu siekiama patobulinti Lietuvos radijo ir televizijos valdymo mechanizmą, sustiprinti Tarybos nepriklausomumą ir užtikrinti aiškesnę, skaidresnę generalinio direktoriaus atsakomybės sistemą“, – pristatydamas projektą iš plenarinių posėdžių salės tribūnos sakė socialdemokratas Audrius Radvilavičius.
„Šių pakeitimų tikslas – užtikrinti, kad LRT valdymo procesai būtų aiškūs, profesionalūs ir paremti objektyviais kriterijais. Tai sustiprins Tarybos sprendimų legitimumą, padidins pasitikėjimą viešuoju transliuotoju, sustiprins generalinio direktoriaus strateginę atsakomybę bei LRT kaip institucijos reputaciją“, – nurodė jis.
Projektą parengė 52 valdančiųjų frakcijų atstovai.
Už tokias LRT įstatymo pataisas pirmoje balsavimo stadijoje pasisakė 76 Seimo narių, prieš balsavo 50, niekas nesusilaikė.
Tiesa, Seimui pateikiant naujas įstatymo pataisas iš plenarinių posėdžių salės balkono procesus stebėjo projektui nepritariantys žurnalistų bendruomenės atstovai.
Savo ruožtu prieš valdančiųjų iniciatyvą balsavę opozicinių frakcijų nariai parlamento salėje ant savo stalų susidėjo antradienį vykusio protesto „Šalink rankas nuo laisvo žodžio“ simbolius.
Neatsako, ar aptarė įstatymo projektą su žurnalistų bendruomene
Įstatymo projektą pristačiusio socialdemokrato opozicijos atstovai teiravosi, su kokiomis žurnalistų asociacijomis ar atstovais buvo aptarti siūlomi pakeitimai.
„Su kuo iš žiniasklaidos priemonių jūs derinote savo projektą? Celofanas TV nesiskaito“, – kėlė klausimą Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė Agnė Širinskienė.
To paties teiravosi ir konservatorius Arvydas Anušauskas. Vis tik, A. Radvilavičius tiesiai į oponentų klausimus neatsakė.
„Dėl žiniasklaidos – galiu užtikrinti, kad nei su Celofanu, nei su kitais jūsų įvardytais žurnalistų, pseudožurnalistų ar kaip juos bepavadintume, atstovais mes tikrai nesitarėme“, – nurodė socialdemokratas.
Anksčiau siūlytoms pataisoms – aštri kritika
Tai jau ne pirmas parlamentarų įstatymo projektas, kuriuo siūloma supaprastinti visuomeninio transliuotojo vadovo atleidimo tvarką. Lapkričio pabaigoje Seimas po pateikimo buvo pritaręs „Nemuno aušros“ ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų inicijuotam įstatymo projektui.
Juo siūlyta, kad visuomeninio transliuotojo taryba LRT generalinį direktorių galėtų atleisti slaptu balsavimu, ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių balsais bei tokio sprendimo nereikalaujant argumentuoti viešuoju interesu.
Šis projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės kritikos – prie Seimo surengtas protestas, iki šiol raginama pasirašyti peticija prieš galimą LRT politizavimą. Peticiją jau pasirašė beveik 140 tūkst. žmonių.
Žurnalistų bendruomenė reikalavo valdančiuosius atmesti bet kokias su LRT vadovo atleidimo tvarka susijusias pataisas. Kitu atveju – prieš inicijuojant pokyčius tartis su bendruomene.
Kilus pasipiktinimui, Seimo Kultūros komitetas nutarė pavesti Vilniaus universiteto (VU) ekspertams pateikti inicijuojamo įstatymo projekto poveikio vertinimą.
ELTA primena, kad dabartinis įstatymas numato galimybę atleisti LRT generalinį direktorių tik tuo atveju, jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų tarybos narių. Beje, šis balsavimas yra atviras. Taip pat LRT taryba pareikštą nepasitikėjimą generaliniu direktoriumi turi pagrįsti viešuoju interesu.
Kopijuoti ir platinti ELTOS turinį bei raštiško ELTOS sutikimo draudžiama
Panašu ,kad tikslas užvaldyti žiniasklaidą dabar ypač „svarbus”. Kuo toliau tuo labiau ryškėja, kad ši seimo dauguma akivaizdžiai atlieka kažkieno(?) panašu žinome, kieno užduotis. Tai baisu, tik įdomu už kiek?
O kas būtų, jei LRT visai panaikintų ????,- nieko nebūtų, liktu LNK, TV3 ir t.t., ir „laisva” žiniasklaidą sėkmingai gyvuotu toliau.