Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-06-11 |
Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė įstatymo projektui, kuriuo inicijuojama Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos (LAJM) reorganizacija. Projektu numatoma, kad LAJM taptų Vilnius Tech padaliniu Klaipėdoje – Lietuvos jūreivystės akademija.
Už tai numatantį įstatymo projektą balsavo 68 Seimo nariai (tarp jų – Simonas Gentvilas, Ligita Girskienė, Arvydas Pocius), prieš – vienintelis Audrius Petrošius, susilaikė 6 parlamentarai (tarp jų – Andrius Bagdonas ir Dainius Kepenis).
„Statutu numatoma, kad Vilniaus Gedimino Technikos universitetas vykdo Vyriausybės nustatytos studijų krypties trumposios pirmos pakopos studijų programas ir teikia koleginį išsilavinimą“, – pristatydamas klausimą Seimo posėdžių salėje kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto viceministras Justas Nugaras.
Pasak jo, akademijoje bus vykdomos jūrų technologijų bei jūrų inžinerijos studijų krypčių koleginių studijų programos. Pokyčiai įsigalios jau nuo šių metų spalio 1 d.
Visgi dalis Seimo narių dėl šios iniciatyvos turėjo abejonių. „Valstietis“ Stasys Tumėnas kėlė klausimą, ar koleginis išsilavinimas atsiras ir kituose universitetuose.
„Tai yra išimtis. Šiuo atveju jūrų technologijų ir jūrų inžinerijos studijos nėra vykdomos jokioje kitoje aukštojoje mokykloje“, – atsakė J. Nugaras.
Tuo metu konservatorius Audrius Petrošius tikino prieštaraujantis šiam prijungimui.
„Šis sprendimas yra didžiulė klaida, nepaisant to, kad galvojate, kad visos inžinerinės kryptys sugužės po vienos aukštosios mokyklos skėčiu ir kažkas tai esmingai pasikeis, tai galiu pasakyti, kad tikrai nepasikeis. (…) Kokią pridėtinę vertę Vilniaus Gedimino technikos universitetas sukūrė Klaipėdos miestui, kokios naujos kryptys ar programos atsirado?“, – dėstė jis.
Į jo klausimą atsakydamas J. Nugaras pabrėžė, kad į inžinerines studijas Klaipėdoje bus investuojama apie 4 mln. eurų.
„Pagal jūreivystės mokyklos projektą tie 4 mln. eurų bus skirti atsinaujinančios ir jūrų, vėjo energetikos specialistų ruošimui, kas tikrai yra Lietuvos prioritetas“, – sakė jis.
Po balsavimo Monikos Navickienės prašymui svarstyti klausimą skubos tvarka buvo pritarta bendru sutarimu. Pagrindiniu komitetu paskirtas Švietimo ir mokslo komitetas.
Vyriausybė tokiai reorganizacijai pritarė dar vasarį. Tokį reorganizacijos modelį buvo pasiūlysi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos suburta komisija. Būtent tokį variantą siūlė ir LAJM, nors ją norėjo prisijungti Klaipėdos universitetas, o tokią perspektyvą palaikė kai kurie uostamiesčio verslo atstovai.
Valstybinių kolegijų pateiktas iniciatyvas vertino komisija, sudaryta iš ministerijos, Lietuvos mokslo tarybos, Studijų kokybės vertinimo centro, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, „Investuok Lietuvoje“, Lietuvos švietimo tarybos, Lietuvos studentų sąjungos, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo atstovų ir aukštojo mokslo ekspertų.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTOS turinį be ELTOS raštiško sutikimo draudžiama
