Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-07-14 |
Seimas paskutiniu balsavimu priėmė siūlymą dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros projekto, leidžiant vystyti apie 100 hektarų naujos teritorijos infrastruktūrą ir pritaikyti ją karinio mobilumo poreikiams.
Vyriausybės projektą priėmimo stadijoje palaikė 90 parlamentarų, susilaikiusių ar prieštaravusių nebuvo.
Naują uosto teritoriją numatoma pritaikyti krovos, logistikos, pramonės ir žaliosios energetikos veikloms bei karinio mobilumo poreikiams. Kartu, kaip numatoma, bus statomos giliavandenės krantinės, kurių bendras ilgis siektų apie 1,3 kilometro, įrengiami pietiniai uosto vartai.
Taip pat numatytas pietinės marinos, kuri bus skirta mažajai laivybai ir jūrinio turizmo plėtrai, įrengimas numatant apie 500 vietų laivams.
Įstatymo projekte įtvirtintas investicinis mechanizmas, leidžiantis pritraukti privatų kapitalą dar ankstyvoje stadijoje – investuotojai prisidėtų prie naujo sausumos ploto uosto teritorijoje suformavimo ir infrastruktūros sukūrimo finansavimo per pradinį įnašą.
Preliminariai vertinama, kad naujos uosto teritorijos suformavimui bei uosto infrastruktūros sukūrimui reikės apie 600 mln. eurų investicijų, iš kurių ne mažiau kaip 300 mln. eurų sudarys investuotojo pradinis įnašas, o likusi dalis bus finansuojama uosto valdytojo nuosavomis ir skolintomis lėšomis bei kitais šaltiniais.
Projekte taip pat numatoma ne tik uostui, bet ir visam Klaipėdos miestui svarbi infrastruktūra – Klaipėdos pietinis aplinkkelis.
Projektas sulaukė tiek pozicijos, tiek opozicijos palaikymo
Seime projektas sulaukė didelio palaikymo. Socialdemokratė Birutė Vėsaitė jį pavadino vienu reikšmingiausių ateities ekonominių projektų Lietuvoje.
„Manau, kad mes balsuojame už megaprojektą, kuris savo dydžiu bus ypač reikšmingas Lietuvos ekonomikai ateityje. Su šiuo projektu uosto krova, ko gero, padidės vos ne dvigubai. Tai yra puikus viešojo ir privataus kapitalo bendradarbiavimo pavyzdys“, – parlamento posėdyje sakė B. Vėsaitė.
Seimo opozicijoje dirbantis liberalas Simonas Gentvilas taip pat sveikino projektą, tačiau ragino užtikrinti, kad naujoji infrastruktūra nekonkuruotų su jau veikiančiomis uosto įmonėmis, o susisiekimo infrastruktūra būtų įrengta laiku.
„Naujas terminalas negali konkuruoti su esamomis uosto įmonėmis, į kurių plėtrą buvo įdėti keli milijardai eurų. Tai būtų šūvis sau į kojas“, – teigė parlamentaras.
Pasak jo, kartu su pietinės uosto dalies plėtra turi būti įgyvendinti ir susisiekimo projektai, įskaitant pietinį Klaipėdos aplinkkelį bei Šilutės plento rekonstrukciją.
S. Gentvilas taip pat siūlė laikinai atleisti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją nuo dividendų mokėjimo valstybei, argumentuodamas, kad visos lėšos turėtų būti nukreiptos į strateginio projekto vystymą.
Vis dėlto Seimas šiam siūlymui svarstymo metu nepritarė.
Prognozuojama nauda – 7 mlrd. eurų per 25 metus
Įstatymo projektą parengusi Susisiekimo ministerija prognozuoja, kad naujoji pietinė uosto dalis galės aptarnauti iki 30 mln. tonų krovinių per metus, o ekonominė nauda per 25 metus galėtų siekti apie 7 mlrd. eurų, ilgalaikės uosto pajamos – apie 1,2 mlrd. eurų per 50 metų laikotarpį.
Vyriausybė projektą laiko strateginės reikšmės tiek nacionaliniam saugumui, tiek Lietuvos ekonomikai. Teigiama, kad šis įstatymas leis operatyviai organizuoti uosto infrastruktūros kūrimą, užtikrins projekto koordinavimą valstybės lygmeniu ir nustatys skaidrią tikslinės uosto teritorijos nuomos konkurso tvarką.
Pasak ministerijos, pietinės uosto dalies plėtrai numatomas mišrus finansavimo modelis, derinantis privataus kapitalo investicijas, uosto valdytojo lėšas ir kitus šaltinius.
Planuojama, kad naujas sausumos plotas uosto teritorijoje ir uosto infrastruktūra bus suformuoti iki 2028 m. pabaigos, o teritorijos eksploatacija galėtų būti pradėta 2029-aisiais.
ELTA primena, kad Seimas neseniai keitė su vieninteliu Lietuvos jūrų uostu susijusią tvarką. Parlamentas po prezidento veto gegužę priėmė patobulintą Klaipėdos jūrų uosto įstatymo projektą, numatant, kad laivams su branduoliniu ginklu įplaukti į jo teritoriją yra draudžiama ir būtų užtikrintas vienpakopis objekto valdymas.
Pernai Klaipėdos uosto direkcijos pajamos siekė 63,4 mln. eurų, o grynasis pelnas sudarė 24,2 mln. eurų. Iš šių lėšų dividendais į valstybės biudžetą grįžo 18,1 mln. eurų.
Kopijuoti ir platinti ELTOS turinį bei raštiško ELTOS sutikimo draudžiama