Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-07-07 |
Seimas po svarstymo pritarė siūlymui dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros, leidžiant vystyti apie 100 hektarų naujos teritorijos infrastruktūrą ir pritaikyti ją karinio mobilumo poreikiams.
Vyriausybės projektą antru balsavimu palaikė 94 parlamentarai, susilaikiusių ar prieštaravusių nebuvo, projektas balsavimui turės grįžti dar kartą.
Naują uosto teritoriją numatoma pritaikyti krovos, logistikos, pramonės ir žaliosios energetikos veikloms bei karinio mobilumo poreikiams. Kartu, kaip numatoma, bus statomos giliavandenės krantinės, kurių bendras ilgis siektų apie 1,3 kilometro, įrengiami pietiniai uosto vartai.
Taip pat numatytas pietinės marinos įrengimas, kuri bus skirta mažajai laivybai ir jūrinio turizmo plėtrai, numatant apie 500 vietų laivams.
Įstatymo projekte įtvirtintas investicinis mechanizmas, leidžiantis pritraukti privatų kapitalą dar ankstyvoje stadijoje – investuotojai prisidėtų prie naujo sausumos ploto uosto teritorijoje suformavimo ir infrastruktūros sukūrimo finansavimo per pradinį įnašą.
Preliminariai vertinama, kad naujos uosto teritorijos suformavimui bei uosto infrastruktūros sukūrimui reikės apie 600 mln. eurų investicijų, iš kurių ne mažiau kaip 300 mln. eurų sudarys investuotojo pradinis įnašas, o likusi dalis bus finansuojama uosto valdytojo nuosavomis ir skolintomis lėšomis bei kitais šaltiniais.
Projekte taip pat numatoma ne tik uostui, bet ir visam Klaipėdos miestui svarbi infrastruktūra – Klaipėdos pietinis aplinkkelis.
Nepritarta siūlymui, kad įgyvendinant projektą uostas nemokėtų dividendų valstybei
Svarstymo metu buvo nepritarta liberalo Simono Gentvilo siūlytam pakeitimui, kuriam taip pat nepritarė pagrindinis projekto komitetas – Ekonomikos ir inovacijų. Opozicijos parlamentaras siūlė, kad projekto įgyvendinimo laikotarpiu Klaipėdos uosto direkcija nemokėtų valstybei dividendų.
Anot S. Gentvilo, dividendų politika tada neribotų investicijų, o nepaskirstytas pelnas geriau būtų panaudojamas projekto finansavimui ir esamos uosto infrastruktūros būklės išlaikymui.
Komitetas tuo metu argumentavo, kad toks sprendimas nėra būtinas ir nepagrįstai apribotų akcininko diskreciją priimti sprendimus dėl dividendų politikos.
Liberalo siūlymą Seimo plenarinėje salėje palaikė 27 parlamentarai, prieš buvo 34, 30 – susilaikė.
Ministerija prognozuoja, kad naujoji pietinė uosto dalis galės aptarnauti iki 30 mln. tonų krovinių per metus, o ekonominė nauda per 25 metus galėtų siekti apie 7 mlrd. eurų, ilgalaikės uosto pajamos – apie 1,2 mlrd. eurų per 50 metų laikotarpį.
Vyriausybė projektą laiko strateginės reikšmės tiek nacionaliniam saugumui, tiek Lietuvos ekonomikai. Teigiama, kad šis įstatymas leis operatyviai organizuoti uosto infrastruktūros kūrimą, užtikrins projekto koordinavimą valstybės lygmeniu ir nustatys skaidrią tikslinės uosto teritorijos nuomos konkurso tvarką.
Pasak ministerijos, pietinės uosto dalies plėtrai numatomas mišrus finansavimo modelis, derinantis privataus kapitalo investicijas, uosto valdytojo lėšas ir kitus šaltinius.
Planuojama, kad naujas sausumos plotas uosto teritorijoje ir uosto infrastruktūra bus suformuoti iki 2028 m. pabaigos, o teritorijos eksploatacija galėtų būti pradėta 2029-aisiais.
ELTA primena, kad Seimas neseniai keitė su vieninteliu Lietuvos jūrų uostu susijusią tvarką. Parlamentas po prezidento veto gegužę priėmė patobulintą Klaipėdos jūrų uosto įstatymo projektą, numatant, kad laivams su branduoliniu ginklu įplaukti į jo teritoriją yra draudžiama ir būtų užtikrintas vienpakopis objekto valdymas.
Pernai Klaipėdos uosto direkcijos pajamos siekė 63,4 mln. eurų, o grynasis pelnas sudarė 24,2 mln. eurų. Iš šių lėšų dividendais į valstybės biudžetą grįžo 18,1 mln. eurų.
Kopijuoti ir platinti ELTOS turinį bei raštiško ELTOS sutikimo draudžiama
Parašykite komentarą