Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-07-15 |
Seime šiuo metu svarstoma iniciatyva įtvirtinti aiškią apsaugos zoną nuo karjerų iki gyvenamųjų bei kitų jautrių pastatų. Bendruomenės palaiko 300 metrų ribą kaip realią prevencinę apsaugą nuo dulkių, triukšmo ir vibracijos. Gyventojų teigimu, svarbiausia, kad įstatyme pagaliau atsirastų aiški ir visoje Lietuvoje taikoma riba, nes dabar jos apskritai nėra.
Klaipėdos rajono savivaldybė buvo viena pirmųjų, nacionaliniu mastu pradėjusių kelti klausimus dėl griežtesnio žvyro karjerų veiklos reguliavimo. Pasak Klaipėdos rajono mero Broniaus Markausko, naudingųjų iškasenų gavyba yra svarbi verslo sritis, tačiau ji negali būti vystoma gyventojų sąskaita.
„Su dalimi įmonių pavyksta bendradarbiauti, tačiau su kitomis bendros kalbos rasti nepavyksta, o priemonių riboti jų veiklą neturime. Tai sudaro didelių problemų gyventojams, kurie kasdien susiduria su karjerų veiklos padariniais. Todėl būtina keisti teisės aktus, aiškiau reglamentuoti karjerų veiklą ir numatyti aiškią sanitarinę zoną, kad nuo artimiausio namo karjeras būtų nutolęs ne mažiau nei per 300 metrų“, – sako Klaipėdos rajono meras.
Iniciatyvos autorius, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Audrius Radvilavičius, sako, kad šiuo metu kiekvienas karjerų plėtros atvejis sprendžiamas individualiai, gyventojai dažnai netinkamai informuojami apie karjerų plėtrą, negali jos paveikti ir yra priversti patys įrodinėti, kad dulkės, triukšmas ir sunkiasvoris transportas blogina jų gyvenamąją aplinką.
„Valstybė turėtų veikti atvirkščiai – ne laukti, kol žmonės pajus pasekmes, o iš anksto nustatyti aiškią prevencinę apsaugą“, – sako Audrius Radvilavičius.
Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, 300 metrų apsaugos zonos iki gyvenamųjų namų atstumas paveiktų tik apie 11,7 proc. detaliai išžvalgytų telkinių, o daugiau kaip 88 proc. telkinių išliktų prieinami.
Europos praktika rodo, kad aiškios apsaugos ribos tarp karjerų ir gyvenamųjų teritorijų nėra išskirtinis ar radikalus siūlymas. Nors Europos Sąjungos lygmeniu nėra vieno visoms šalims privalomo minimalaus atstumo, konkrečius orientyrus taiko ne viena valstybė: kaimyninėje Lenkijoje 250 metrų atstumas vertinamas kaip reikšmingo poveikio kriterijus, Švedijoje taikomas 200 metrų atstumas iki pastatų, Suomijoje – 150 metrų žvalgybos darbams, Nyderlanduose – ne mažiau kaip 300 metrų, o Vokietijoje – 300–500 metrų. Tai patvirtina, kad aiški riba yra normali prevencinė priemonė, padedanti iš anksto mažinti konfliktus tarp pramonės, savivaldos ir gyventojų.
Parengta pagal pranešimą spaudai
…Esu tik už šias pataisas…Pagaliau atsigręšite į žmonių poreikius…