Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-04-05 |
Bendradarbiaujant su Valstybinių miškų urėdija (VMU) jau tradiciškai, ketvirtus metus iš eilės, SBA grupės darbuotojai šeštadienį Klaipėdos rajone sodino mišką.
„Miškasodžiai tapo neatsiejama SBA grupės ir mūsų savanorystės bangos dalimi. Per ketverius metus su komanda atsodinome jau per 85 000 medelių ir neketiname sustoti. Miškasodžiai tampa ne tik galimybe mūsų savanoriams savo kraštą padaryti žalesnį, bet ir po žiemos ramybės susitikti ir kartu skambiai pradėti naują savanorysčių sezoną“, – sako SBA grupės NT komunikacijos vadovė ir socialinių iniciatyvų koordinatorė Gabija Rakauskaitė.
Norkaičių girininkijoje, Šilutės rajone, daugiau nei 140 SBA grupės savanorių 3,9 hektaruose pasodino per 16 000 medelių – pušų bei eglių.
Pasak VMU generalinio direktoriaus Valdo Kaubrės, šiuo metu Lietuvos miškingumas siekia 33,9 proc., ir šis skaičius nuolat auga – palyginimui, 2021 m. miškai šalyje užėmė 33,7 proc. teritorijos.
„Miškingumo pokyčius lemia miško įveisimas ir – neženkliai – specialieji miško kirtimai. Tačiau, su laiku didėjantis Lietuvos miškingumas rodo, kad pokyčiai vyksta gera linkme. Nors gali pasirodyti keista, tačiau mūsų šalies miškus saugo ir planuoti kirtimai, kurie miškininkų atliekami sanitarinės apsaugos tikslais. Tai yra pagrindinė priemonė prieš medžių liemenų kenkėjus ir jeigu ligų židinys aptinkamas laiku – galime išsaugoti daugybę hektarų Lietuvos miškų“, – sako V. Kaubrė.
Pasak jo, siekiant apsaugoti medžius nuo kenkėjų, yra svarbu laiku iškirsti kenkėjų apniktus medžius ir išvežti medieną iš miško, kad kenkėjai neužpultų šalia esančių medynų. Kitų efektyvių – cheminių ar kitokių – kovos su šiais kenkėjais būdų nėra.
„Pavyzdžiui, 2024 metais vieno iš pavojingiausio medžių kenkėjo – žievėgraužio tipografo – židiniai likviduoti 3685 ha plote – tai yra 95 proc. pažeistų plotų. Svarbu suprasti, kad kenkėjai ir ligos nesirenka, kokį mišką apnikti. Dėl šios priežasties kirtimai pasitaiko ne tik ūkiniuose, bet ir rekreaciniuose miškuose, saugomose teritorijose, arti gyvenviečių“, – sako V. Kaubrė.
Paskutiniu metu daugiausiai serga spygliuočių medžių rūšys – eglės bei pušys. Ir, pasak eksperto, būtent grynus (kuriuos sudaro vienos medžių rūšies medžiai) medynus lengviau ir apninka įvairios ligos – čia yra palankesnės sąlygos jų plitimui. Tuo tarpu mišrūs miškai lengviau apsigina ir yra atsparesni įvairioms negandoms bei problemoms.
Miškininkai nuolat kovoja su ligomis bei kenkėjais tokiomis priemonėmis kaip miškų žvalgymas, savalaikis kenkėjų židinių aptikimas, o taip pat – laiku atlikti sanitariniai miško kirtimai, neleidžiantys ligoms plisti toliau. Miškus nuo kenkėjų saugo ir paukščiai, vabzdžiai. Todėl miškininkai kabina inkilus, tveria skruzdėlynus ir net vilioja miškuose gyventi naudingus vabzdžius. Tuo pat metu gaudomi kenksmingi vabzdžiai, pasitelkiant feromonines gaudykles ar vabdzdžiagaudę medieną.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Parašykite komentarą