Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-09-22 |
Pirmojo 700 megavatų (MW) jūros vėjo parko vystytojai valstybinei „Ignitis grupei“ siūloma į projektą pritraukti kitos ES šalies bendrovę ir siekti valstybinio atsinaujinančios energetikos projekto statuso, kas atvertų kelią gauti europinę paramą, sako energetikos ministras Lukas Savickas.
„Svarbiausia (…) atskirti tai, apie ką viešojoje erdvėje jau nemažai kalbama – kad reikėtų svarstyti vienokį ar kitokį finansinės pagalbos įrankį šio projekto tęstinumui užtikrinti. Tačiau, mūsų vertinimu, šiuo metu daugiau perspektyvos būtų žiūrėti visai kita kryptimi: svarstyti galimybę pritraukti kitos Europos Sąjungos [valstybės] įmonę kaip partnerę ir projektui siekti valstybinio atsinaujinančiosios energetikos projekto statuso“, – Eltai teigė ministras.
„Tai atvertų galimybes pritraukti Europos Sąjungos finansinės paramos pagal CEF priemones. Tokiu būdu matytume, kad projektą įgyvendinanti pusė, prie pasikeitusių aplinkybių, galėtų užsitikrinti galimybes šį projektą toliau vystyti“, – pridūrė jis.
Kaip pažymėjo ministras, projektui nėra svarstoma skirti paramos iš valstybės biudžeto lėšų, siekiama, jog projekto kaštai per tarifą ir kitas dedamąsias nebūtų perkelti gyventojams.
„Matome priemonių, kurios leistų, neperkeliant kaštų gyventojams, užtikrinti projekto finansavimą, pasitelkiant europines finansavimo priemones. Kol kas, mūsų vertinimu, ši alternatyva nebuvo pakankamai apsvarstyta ir jai nebuvo skirta pakankamai dėmesio“, – aiškino L. Savickas.
Anot jo, projekto vystytojai „Ignitis grupei“ išsakyta pozicija dėl to, kaip projektas galėtų būti tęsiamas, tačiau iniciatyva dabar yra bendrovės rankose.
Visgi, pasak L. Savicko, tikimasi, kad komercinį projektą vystanti grupė šią siūlomą alternatyvą rimtai apsvarstys.
„Šiandien kol kas tai yra mūsų išsakyta pozicija. Be abejo, toliau galėtų vykti vienokio ar kitokio pobūdžio aptarimai. Tikiu, kad ir parlamentas numato įvairių diskusijų savo formatuose, kuriuose galbūt bus galimybė detaliau panagrinėti ir įsivertinti tas alternatyvas. Tačiau šiandien iniciatyva vis dėlto yra „Ignitis grupės“, kaip komercinio projekto laimėtojos, rankose – ji turi užtikrinti projekto tęstinumą“, – sakė ministras.
„Mūsų komunikuojama pozicija yra ta, kad esame pasiruošę pagelbėti, jeigu būtų svarstomos tokios priemonės kaip tarptautinio projekto statusas. Konkursas jau įvyko ir laimėtojas yra žinomas – šiuo metu turime situaciją, kai komercinio projekto laimėtojas turi ieškoti variantų, kaip judėti į priekį. Mūsų pozicija – esame pasiruošę prisidėti, jeigu tokios pagalbos šiuo metu reikia“, – tikino jis.
Anksčiau skelbta, kad pirmo vėjo parko Baltijos jūroje projektas veiklą galėtų pradėti po 2030 m.
Anot ministro, šiuo metu nėra numatoma, kad projektas galėtų vėluoti.
„Tačiau įvertinus pačios „Ignitis grupės“ galimybes ir jeigu būtų identifikuotas poreikis pritraukti europinę finansinę paramą, pačiai įmonei reikėtų įvertinti, ar yra prašymas lanksčiau pažiūrėti į terminus. Kol kas tokios indikacijos neturime, bet, jeigu toks prašymas bus, be abejo, jį apsvarstysime“, – pridūrė jis.
Racionaliausia – ieškoti partnerių Baltijos regiono šalyse
Ministro teigimu, pirmo jūros vėjo parko partnerių racionaliausia būtų ieškoti regiono valstybėse, pavyzdžiui, tarp Lenkijos, Latvijos bendrovių.
„Vadinamasis tarpvalstybinio projekto statusas tikrai suteikia išskirtines galimybes pritraukti Europos Sąjungos finansavimą (…) atsinaujinančios energetikos generacijos projektams. Natūralu būtų ieškoti artimiausių kaimynių gretose – ar tai būtų Latvija, ar Lenkija“, – tikino ministras.
Jo teigimu, situacija Lietuvos energetikos sektoriuje per pastaruosius pasikeitė, šalis greitu metu ketina užsitikrinti vietinę 7 gigavatų (GW) elektros generaciją.
„Šiandien tai yra laimėtas komercinio pobūdžio projektas, mes toliau laikomės pozicijos, kad šis projektas tikrai galėtų prisidėti prie keliamų strateginių tikslų. Tačiau tuo pačiu matome, kad per laikotarpį, kol šis projektas derinamas ir juda į priekį, reikšmingai pasikeitė aplinkybės mūsų energetikos sektoriuje“, – teigė ministras.
Iki 2030-ųjų pastatyti ir pradėti eksploatuoti vėjo parką „Ignitis grupės“ įmonė „Ignitis Renewables“ su partnere „OW Offshore“ įsipareigojo 2023 m. spalį laimėjusi valstybės konkursą.
Tiesa, vėliau valstybinės Lietuvos grupės įmonė perėmė visą projekto vystymo kontrolę, įsigydama „Offshore wind farm 1” akcijų.
Valstybės kontrolės (VK) auditas parodė, jog dėl rinkos pokyčių „Ignitis grupės“ planuota pirmo vėjo parko projekto investicijų grąža per dvejus metus sumažėjo apie 40 proc., o projekto kaina išaugo 27 proc. – nuo 2,2 iki 2,8 mlrd. eurų.
Po šio audito „Ignitis grupė“ atliko projekto analizę, tuomet kalbėta, jog be paramos pirmas jūros vėjo parkas negalės būti vystomas, kalbėta apie valstybės paramos mechanizmus.
Pagal Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS), Lietuva iš viso planuoja turėti du bendros 1,4 gigavatų (GW) galios jūros vėjo parkus.
Dar pernai spalį pranešta, jog antrojo jūros vėjo parko rangovo konkursas neįvyko, paraišką pateikus vieninteliam dalyviui – „Ignitis grupės“ įmonei, šiuo metu projekto ateitis nėra aiški.
Kopijuoti ir platinti ELTOS turinį be raštiško ELTOS sutikimo draudžiama
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Parašykite komentarą