Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-02-06 |
Siuntimą onkochirurgo konsultacijai gavusi klaipėdietė neslėpė apstulbusi, kai išgirdo, kad realios pagalbos teks laukti nuo keturių mėnesių iki metų.
„Neretai iš medikų girdime klausimą: „Kur buvote anksčiau?“, jei liga jau būna pažengusi. Mano atveju – o tokių, kaip aš, tikrai nemažai – visos tos moterys, kurios po pusmečio ar metų gali išgirsti neguodžiančią diagnozę, galės tik atsakyti, kad stovėjo eilėje. Kai telefonu perskambinau ligonines dėl konsultacijos, net nutilau išgirdusi, kiek reikės laukti. Bandžiau ieškoti gydytojo privačiose klinikose, tačiau net ir tos, kurios dirba su ligonių kasomis, atsakė, kad vis tiek reikės nemažai primokėti“, – liūdna situacija dalijosi moteris.
Pašnekovė pasakojo, kad šeimos gydytoja siuntimą skyrė po to, kai ji papasakojo apčiuopusi neaiškų darinį. Siuntimo mamogramai nesiūlė, tačiau rekomendavo stebėti, ar skausmingas guzelis neišnyks, ir išrašė siuntimą pas onkochirurgą.
Pasidomėjus, ar ligoninės teikia tik nemokamas paslaugas, Respublikinės Klaipėdos ligoninės atstovė Laura Janina Razmytė patikino, kad onkochirurgų konsultacijos teikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Mokamos onkochirurgų konsultacijos ligoninėje neteikiamos, tad visos pacientės įrašomos į vieną eilę. Visgi ne visais atvejais, anot ligoninės atstovės, vizito pas gydytoją tenka laukti kelis mėnesius.
„Patekimo pas gydytoją terminas priklauso nuo konsultacijos pobūdžio ir medicininių indikacijų. Profilaktinio pobūdžio konsultacijų laukimo laikas gali siekti nuo kelių mėnesių iki metų. Tuo tarpu pacientėms, kurioms įtariama ar jau diagnozuota onkologinė liga, konsultacijos paprastai suteikiamos prioritetine tvarka – dažniausiai per mėnesį ar trumpesnį laiką“, – teigia L. J. Razmytė.
Respublikinės Klaipėdos ligoninės krūtų chirurgė gydytoja Miglė Stakytė pasakoja, kad šeimos gydytojai pacientę pirmiausia turėtų siųsti atlikti krūtų echoskopiją ar mamogramą. Tik po šio tyrimo ir radiologo pateiktos išvados paaiškėja, ar matomi pakitimai, ar jų nėra. Kaip elgtis toliau, jau turėtų spręsti šeimos gydytojas.
„Praktikoje neretai nutinka taip, kad šeimos gydytojui pritrūksta kompetencijos ar pasitikėjimo priimti galutinį sprendimą, ypač jei aprašyme minimi bet kokie pakitimai. Tokiais atvejais pacientė vis tiek siunčiama krūtų chirurgui ar onkochirurgui – ne todėl, kad būtinai yra rimta patologija, bet todėl, kad reikia atsakymo, ką su tais pakitimais daryti toliau. Taip pacientė patenka į dvigubą laukimo procesą: pirmiausia laukia tyrimo, o vėliau – specialisto konsultacijos, – neslepia M. Stakytė. – Jeigu pakitimų nerandama, dažniausiai onkochirurgo konsultacija apskritai nėra reikalinga. Tačiau jei radiologas aprašo bent minimalius pokyčius, atsiranda neapibrėžtumas – pacientė laukia, nerimauja, o atsakymų neturi.“
Nors Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje eilės išties nemažos, pacientėms, sulaukusioms konsultacijos, nebereikia dar kartą registruotis ir laukti kelių mėnesių, kol bus gautos išvados.
„Jeigu pacientė atvyksta krūtų chirurgo konsultacijai, tos pačios konsultacijos metu, esant poreikiui, atliekama ir echoskopija, ir mamograma, o prireikus – paimama biopsija. Iš karto pateikiami galutiniai atsakymai ir sprendimai dėl tolimesnio stebėjimo ar gydymo. Tai leidžia sutrumpinti kelią, sumažinti eiles ir, svarbiausia, pacientės nerimą“, – sakė gydytoja.
Medikė teigė, kad visgi sunku kalbėti apie siuntimų pagrįstumą – vienareikšmio atsakymo nėra, nes kiekvienas atvejis individualus. Jaunai moteriai, neturinčiai jokių nusiskundimų ar apčiuopiamų pakitimų, dažnai visiškai pakanka echoskopijos. Jei joje nematyti pakitimų, papildomų konsultacijų gali ir neprireikti. Tačiau jei moteris jaučia bet kokio dydžio gumbelį, skausmą ar kitus simptomus, laiko taupymo ir pacientės emocinės gerovės požiūriu dažnai racionaliau iš karto siųsti ją pas galutinį specialistą.
„Siuntimų yra daug, ir net patys specialistai kartais pripažįsta, kad dalis jų atrodo pertekliniai. Mano asmenine patirtimi, apie 90 procentų krūtų chirurgo konsultacijų yra netikslinės – tai reiškia, kad chirurginis gydymas vėliau reikalingas tik maždaug 8 procentams pacienčių. Tačiau čia išryškėja gilesnė sistemos problema. Radiologai dažniausiai atlieka tik tyrimą ir pateikia aprašymą – jie neprivalo pateikti galutinių išvadų ar gydymo rekomendacijų. Krūtų diagnostika yra viena sudėtingiausių sričių radiologijoje: normos ir patologijos ribos labai subtilios, viena kitą gali imituoti, todėl atsakomybė didžiulė, – atskleidžia onkochirurgė. – Visoje Lietuvoje yra labai nedaug radiologų, kurie specializuojasi būtent krūtų vaizdinėje diagnostikoje ir nuosekliai dirba su echoskopija, mamograma bei magnetiniu rezonansu – jų galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. Todėl vos radiologo apraše pamačius nors minimalų pakitimą, pacientė vėl patenka į ilgą laukimo grandinę. Kai kuriais atvejais moterys net 6–8 mėnesius laukia vien tam, kad išgirstų patvirtinimą, jog jokios rimtos problemos nėra.“
Medikė pripažįsta, kad realiai kito kelio dažnai nėra – jei žmogus nori būti tikras, kad viskas gerai, galutinė specialisto konsultacija vis tiek tampa būtina. Taip ir susidaro tie statistiškai „pertekliniai“ 90 procentų konsultacijų, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo nereikalingos, tačiau pacientės saugumo ir ramybės požiūriu tampa neišvengiamos.
Kaip moteris pati gali įvertinti, ar reikia kreiptis į medikus? Anot specialistės, kai moteris krūtyje užčiuopia bet kokį darinį – „ryžį“, „žirnį“, „pupą“, „riešutą“, „kaštoną“ ar „slyvą“, – nesvarbu, kaip jį beįvardytų, pirmas žingsnis turėtų būti vizitas pas šeimos gydytoją.
„Idealiu atveju gydytojas pats turėtų apčiuopti krūtį ir įvertinti, ar darinys kietas, ar elastingas, ar fiksuotas, ar judrus. Tačiau praktikoje tai dažnai neįvyksta. Kartais moteris kreipiasi į ginekologą, tačiau ginekologai krūtų darinius vertina dar rečiau ir atsargiau nei šeimos gydytojai. Tuomet natūraliai atsiranda siuntimas pas specialistą. Antras svarbus kriterijus – paveldimumas. Jei šeimoje (mama, močiutė, kelios kartos) yra buvę krūties vėžio atvejų, budrumas turi būti didesnis. Trečias labai svarbus signalas – pakitimai mamogramose, ypač įtariant piktybiškumą“, – vardija M. Stakytė.
Anot onkochirurgės, padidėję limfmazgiai dažniausiai nėra tiesiogiai susiję su krūtų ligomis. Dažniausios jų padidėjimo priežastys – kasdieniai dalykai: pažastų depiliacija, smulkios odos žaizdos, manikiūras, mikrotraumos rankose ar pirštuose, virusinės infekcijos ar net skiepai. Visgi pasitaiko atvejų, kai krūtyje esantis labai mažas pakitimas pirmiausia pasireiškia padidėjusiais limfmazgiais, tačiau tai nėra dažna situacija.
Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Krūtų ligų centro vadovė dr. Agnė Čižauskaitė antrina, kad krūtų ligų diagnostikoje itin svarbi aiški ir nuosekli seka.
„Svarbu aiškiai pasakyti: krūtų chirurgas moterų, kurios neturi nusiskundimų dėl krūtų ir kurioms nėra atlikti instrumentiniai tyrimai, netiria. Krūtų chirurgas ar onkologas nėra pirmasis specialistas – dažniausiai tai kitas etapas po radiologinio ištyrimo“, – pabrėžia A. Čižauskaitė.
Medikai primena, kad krūtų vėžys dažniausiai nėra greitos eigos liga, o ilgesnis laukimo laikas, kai nėra naujų simptomų, dažniau vargina psichologiškai nei mediciniškai.
Visgi moterims rekomenduojama stebėti savo būklę ir nedelsti, jei darinys skausmingas ar kintantis.
Mane informavo taip: 400 pacientų jau eilėje ir 411 laukiančiųjų eilėje. Kažkaip vis galvoju, kad mūsų medicinos sistema specialiai taip sukonstruota, kad medikai ir privačios įstaigos galėtu pelnytis iš ligonių nelaimių. Jei pažiūri bet kokio gydytojo darbo vietas, jų būna mažiausiai keturios. Tai kada gydytojai turi laiko dirbti valstybinėje ligoninėje? Matyt, kokias 4 valandas kas dvi dienas. Tai kiek darbo valandų oficialiai skaitoma , kad dirba ligoninėje? Turbūt pilnu darbo krūviu. Tai kas kontroliuoja kokiu darbo krūviu gydytojai dirba šias laikais? Ogi niekas. Piknaudžiavimui – stepių platybės. Kyla minčių, na kaip sugebėjo sutvarkyti korupciją policijos darbe ir kaip niekas negeba pažaboti piknaudžiavimo ir savivalės medicinos srityje. Graudu, labai graudu. Savo verkšlenimais dėl mažų algų medikai sugebėjo pasididinti savo atlyginimus iki labai solidžių. Tačiau niekas nepasikeitė.