Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2026-01-28 |
Skirtinguose Šventojo Rašto vertimuose visame pasaulyje atpažįstama istorija gali skambėti kiek kitaip, bet jos esmė nekinta: matydamas, kad žmonių širdys linksta į blogį, Dievas gailisi juos sukūręs ir nusprendžia nušluoti nuo Žemės paviršiaus kartu su visa gyvūnija. Vienintelis Nojus atrodo vertas išlikimo, tad gauna tikslius nurodymus, kaip statyti išsigelbėjimu tapsiančią arką. Į šią arką prasidėjus katastrofiškam, visą Žemę apsėmusiam tvanui, sulipa Nojus su šeima ir atsirinktomis gyvūnų poromis. Po tvano jie iš naujo apgyvendina ištuštėjusią Žemę. Būtent šį, vieną geriausiai žinomų Senojo testamento pasakojimų, savo naujausio spektaklio pamatu Klaipėdos dramos teatre pasirinko režisierius Jokūbas Brazys. Jo „Nojaus arka“ į premjerą kvies kovo 20 d.

Jokūbas Brazys. Domo Rimeikos nuotr.
„Pats banaliausias paaiškinimas – galvojame apie tvaną ir keliame klausimą, ar gyvename prieš jį, jame ar laikotarpyje po jo. Vien pažiūrėjus pro savo langus kiekvienam kyla klausimas, kada bus didysis apsivalymas, o gal nebeturime jokios vilties apsivalyti“, – prašomas trumpai pristatyti spektaklį, jo visumą apibendrino J. Brazys.
Sausio pradžioje prasidėjusios repeticijos vyksta kūrybinės laboratorijos principu. Pasak režisieriaus, kūrinio atspirties tašku tapo Šventasis Raštas, bet neapsiribojama tik juo, kartu su aktoriais ir dramaturgu skaitomi apokrifiniai tekstai, gilinamasi į aukos, ritualo fenomeną, pavyzdžiui, viename iš etapų buvo analizuojamos net lietuviškosios Užgavėnių tradicijos ir su laiku kintančios jos reikšmės. Tokiu būdu platus kūrybinio tyrimo laukas nuo krikščionybės ištakų veda į šiandieną, kur Didžiojo tvano klausimas vėl nepaprastai aktualus.
„Analizuojame, rodos, gana nedidelį, trumpą mitą ir tai darydami priartėjame prie mums asmeniškai jautrių temų. Čia ir dabar kuriame scenas, o spektaklio dramaturgas, rašytojas Elijas Martynenko dirba kartu su mumis“, – dabar vykstantį etapą apibūdino J. Brazys.
Dėliojant spektaklio turinį, kol kas dirbama su gausia medžiaga ir ieškojimų metu bendrai keliama daugybė klausimų, atsigręžiama ir į ritualo analizę, jo būtinybę.
„Štai, išgyvenęs tvaną Nojus aukoja Dievui, naujam pasauliui, pasigeria ir prakeikia vieną iš savo vaikų, taip prakeikdamas ir iš jo kilsiančią žmonijos liniją. Svarstome, kodėl taip įvyksta? Ar mes, Nojaus vaikai, turime kokį nors šansą? Ar viskas tik praradimo kodas? Kas yra tvanas šiandien? Galbūt tai visas siaubingas informacijos srautas, kuriame skęstame jau seniai. Juk nuodėmė įeina per akį. Duodamas nurodymus arkos statybai, Dievas pasakė langą iškirsti jos viršuje, kad nebūtų galima dairytis aplink. Mums nesibaigiančiai kraujuoja akys, nes viską matome. Gal paslaptis užsimerkti? Bet ar tikrai?“ – kol kas labai platų idėjų lauką apimantį kolektyvinio darbo su aktoriais principą apibūdino režisierius.
J. Brazys taip pat pabrėžė, kad net jei spektaklio atskaitos tašku tapo vienas seniausių pasaulio apsivalymo ir atgimimo pasakojimų, „Nojaus arka“ pateiks šiuolaikinį nužmogėjimo rakursą, kurį išgryninti padeda visa konsteliacija šiandienių realijų, o pats Didžiojo tvano mitas spektaklio kūrėjų akimis interpretuojamas ne kaip triumfališka išsigelbėjimo istorija, bet kaip griežtas atrankos modelis.
Vykstant intensyviam darbui su aktoriais tuo pat metu kuriamas ir „Nojaus arkos“ sceninis vaizdas, jau pristatyti ir pradedami gaminti įspūdingi Karolinos Fiodorovaitės kurti kostiumai, pristatyta ir Barboros Šulniūtės kurta scenografijos vizija, inkorporuojanti jūrinius konteinerius. Spektaklio garso takelį kuria kompozitorius Mantas Mockus, o šviesų dailininkas – Karolis Zajauskas.
„Nojaus arkoje“ vaidina devyni skirtingų kartų Klaipėdos dramos teatro aktoriai – Rimantas Pelakauskas, Vaidas Jočys, Džiugas Grinys, Digna Kulionytė, Justina Vanžodytė, Karolis Norvilas, Jonas Viršilas, Renata Idzelytė bei Samanta Pinaitytė.
Spektaklio „Nojaus arka“ premjera Klaipėdos dramos teatre – kovo 20 ir 21 dienomis.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą