Sukčių taikinys – nekilnojamasis turtas

Atvira Klaipėda 2026-08-27

Lietuvoje pastaruosius kelerius metus teisėsaugos institucijų pareigūnai fiksuoja atvejus, kai sukčiai taikosi ne tik į asmenų santaupas, bet ir į turimą nekilnojamąjį turtą. Nuo 2025 m. pradžios Lietuvoje pradėta 17 ikiteisminių tyrimų dėl apgaule įgyto labai didelės vertės svetimo turto (pagal Baudžiamojo kodekso 182 str. 3 d.), kai asmenys apgaule yra įtikinami parduoti savo turimą nekilnojamąjį turtą, o vėliau už šį turtą gautos lėšos iš asmenų yra išviliojamos.

Ikiteisminių tyrimų metu nustatyta, kad sukčiai, pasitelkdami melagingą informaciją ir psichologinį spaudimą, įtikina gyventojus skubiai parduoti jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą. Sukčiai telefonu susisiekia su asmenimis ir prisistato įvairių institucijų ar kitų organizacijų atstovais. Jie pateikia išgalvotą istoriją, neva nukentėjusiojo turtas jau yra parduotas arba parduodamas „juodojoje rinkoje“, todėl vienintelis būdas jį išsaugoti – pačiam savininkui kuo skubiau jį parduoti. Patikėję šia melaginga informacija, žmonės savo nekilnojamąjį turtą parduoda skubotai ir už gerokai mažesnę nei rinkos kainą.

Nustatyta, kad dažniausiai tokių sukčiavimo schemų aukomis tampa vyresnio amžiaus žmonės, kurie dėl patiriamo psichologinio spaudimo ir baimės prarasti turtą priima skubotus sprendimus. Po nekilnojamojo turto pardavimo sukčiai nukentėjusiuosius įtikina gautus pinigus išsigryninti arba panaudoti aukso luitams įsigyti. Vėliau grynieji pinigai ar aukso luitai perduodami sukčių nurodytiems asmenims.

Ikiteisminio tyrimo metu tiriamos visos galimos šios nusikalstamos veikos aplinkybės, įskaitant galimą įvairių asmenų vaidmenį sandorių procese. Vertinama, ar tam tikrais atvejais šioje schemoje galėjo dalyvauti nekilnojamojo turto brokeriai, notarai ar turto įgijėjai. Kiekvieno asmens veiksmai yra vertinami individualiai, o atsakomybė gali būti taikoma tik nustačius konkrečias nusikalstamos veikos aplinkybes. Todėl prokuratūra ir policija ragina nekilnojamojo turto įgijėjus, tarpininkus ir notarus atkreipti ypatingą dėmesį į galimas rizikas. Budrumo reikėtų, jei vyresnio amžiaus klientas skuba parduoti vienintelį būstą, sutinka jį parduoti už akivaizdžiai mažesnę nei rinkos kainą, negali aiškiai paaiškinti tokio sprendimo priežasčių, nurodo ketinantis išvykti į užsienį, elgiasi sutrikęs, nuolat bendrauja telefonu su nepažįstamais asmenimis arba teigia vykdantis banko, policijos ar kitų institucijų nurodymus.

Policijos praktika rodo, kad tokio pobūdžio sukčiavimų aukomis dažniausiai tampa vyresnio amžiaus žmonės. Dalis jų yra rusakalbiai, todėl bendraujant su šiais klientais rekomenduojama skirti daugiau laiko įsitikinti, kad sprendimas parduoti nekilnojamąjį turtą priimamas savarankiškai, be sukčių daromos įtakos.

Pareigūnai ragina gyventojus išlikti budrius ir kritiškai vertinti bet kokius skambučius, kurių metu reikalaujama skubiai priimti sprendimus dėl turto pardavimo ar kitų finansinių sandorių. Nė viena valstybės institucija telefonu nereikalauja skubiai parduoti turto ar perduoti pinigų, aukso ar kitų vertybių. Gyventojai, ypač turintys vyresnio amžiaus artimųjų, raginami aptarti šias sukčiavimo schemas, priminti apie jų keliamą pavojų ir paraginti prieš priimant bet kokį sprendimą pasitarti su artimaisiais ar kreiptis į teisėsaugos institucijas.

Jeigu sulaukėte panašaus pobūdžio skambučio arba įtariate, kad galėjote tapti sukčių taikiniu, nedelsdami nutraukite pokalbį ir praneškite policijai.

Parengta pagal pranešimą spaudai

Komentarai:

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

Jūsų el.paštas *

Klaidingas tekstas

Komentaras apie klaidą

Siųsti