Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-12-12 |
Kol automobilių sektorius sparčiai elektrifikuojasi, laivų pramonėje pokyčiai vyksta lėčiau, tad būtinos tarpinės degalų alternatyvos, leidžiančios mažinti taršą nekeičiant visos infrastruktūros.
Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų institute įrengta nauja platforma leis atlikti tai, ko Lietuvoje iki šiol nebuvo: pilnos apimties jūrinių degalų bandymus realiomis darbo sąlygomis. Tikslas – sukurti tvaresnius, mažiau taršius ir esamoms laivybos sistemoms pritaikomus degalus.
„Kai bandai naujus degalus, ieškai atsakymų į labai daug klausimų. Variklio ir kitų dalių nusidėvėjimai, degimo savybės, išmetimai – priklausomai nuo degalų viskas gali keistis“, – sako KU mokslininkas, Vandens transporto ir oro taršos laboratorijos vedėjas Paulius Rapalis.
KU nuotr.
Kone dvejus metus kurtoje platformoje naudojamas autentiškas jūrinis variklis – toks, kokie montuojami mažesniuose laivuose, pavyzdžiui, plukdančiuose keleivius iš Klaipėdos Šiaurės rago Jūrų muziejaus link.
Po naujų metų naujai įrengta platforma bus naudojama visiškai naujų biologinės bei atsinaujinančios kilmės degalų išbandymui realiomis jūrinių variklių sąlygomis.
P. Rapalis pasakoja, kad projekto esmė – dviejų krypčių tyrimai: viena mokslininkų grupė kuria naujus ekologiškus degalus, kita – testuos, kaip jie veikia realiame laivo variklyje.
Bandymų sudėtingumą lemia tai, kad visi jūriniai varikliai iš esmės sukurti veikti dyzelinu. Mokslininkų sukurtas tvaresnis kuras turi būti panašių parametrų. Visgi atsinaujinantis kuras gali degti kitaip, o degimo metu suformuoti kitas medžiagas. Todėl reikalingi preciziški bandymai, modeliavimo darbai ir testavimas realiu darbo režimu – nuo lėtų apsukų iki maksimalių apkrovų.
Vienas didžiausių projekto uždavinių – pačios testavimo platformos sukūrimas. Įranga bandymų platformai sukurti įsigyta įgyvendinant projektą „Tvarios pakrančių plėtros ekscelencijos centras“. Anot P. Rapalio, tai nėra įrenginys, kurį galima nusipirkti iš tiekėjo.
„Niekas nepardavinėja tokių variklių bandymo stendų. Kiekvienas kuriamas nuo nulio, prisitaikant prie vietos ir tyrimų specifikos“, – pasakoja P. Rapalis.
Tai sukelia nemenkų iššūkių: surasti tiekėjus, kurie imtųsi unikalaus projekto, užtikrinti įrangos suderinamumą, sujungti turimas ir naujai įsigytas sistemas.
Nors laboratoriniai degalų bandymai atliekami jau seniai, jie neatskleidžia jų suderinamumo variklyje.
„Laboratoriniai bandymai ir bandymai variklyje yra du labai skirtingi dalykai“, – pabrėžia P. Rapalis.
Nors pasaulyje jau statomi pirmieji vandeniliniai laivai, platus jų naudojimas – dar gana tolima perspektyva. Esamų dyzelinių laivų varikliai tam netinkami, o modifikacijos techniškai nepritaikomos arba per brangios. Dėl šių priežasčių šiandien daugiausia dėmesio skiriama būtent tarpiniams degalams, kurie būtų gaminami iš atsinaujinančių šaltinių, savo frakcijomis būtų panašūs į dyzeliną, galėtų būti naudojami esamuose varikliuose su minimaliais pakeitimais ir pastebimai mažintų CO₂ ir kitų teršalų išmetimus.
P. Rapalis pabrėžia, kad po mokslinių bandymų stendas bus naudojamas toliau. Čia tyrimus atlikti ketina jaunieji mokslininkai, inžinerinės doktorantūros studentai. Sukurtas stendas pasitarnaus ir komerciniams bandymams – alternatyvių degalų, variklio valdymo strategijos, įvairių kuro priedų efektyvumui bei kitiems tyrimams.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą