Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-10-02 |
Pastaraisiais metais vis dažniau girdime apie lietuvius, kurie po ilgesnių ar trumpesnių klajonių po pasaulį nusprendžia grįžti į gimtinę. Nors priežasčių sugrįžti tiek pat daug, kiek ir pačių istorijų, visus grįžtančiuosius jungia viena – jie į Lietuvą atsiveža neįkainojamą patirtį, naują požiūrį ir dažnai – užsienyje uždirbtas santaupas. Visa tai tampa galingu impulsu šalies ekonomikai ir visuomenės gyvenimui.
Naujas standartas – vakarietiška darbo kultūra
Statistikos tarnyba šiemet fiksuoja naują rekordinį grįžtančių Lietuvos piliečių skaičių. Per aštuonis mėnesius jau grįžo beveik 16 tūkst. buvusių emigrantų. Palyginimui pernai per tą patį laikotarpį jų buvo beveik 3 tūkst. mažiau. Jau keleri metai, kai laikosi tendencija, kad grįžtančių Lietuvos piliečių skaičius vis auga ir lenkia išvykstančiųjų skaičių.
Reemigrantai, kelerius metus dirbę Vakaruose, grįžta su kitokiu supratimu apie darbo kultūrą. Jie atsineša ne tik aukštesnius standartus, bet ir gebėjimą organizuoti darbą taip, kad jis būtų ir efektyvus, ir kūrybiškas. Įmonėms Lietuvoje tokie darbuotojai tampa tikra sėkmės formule – jų patirtis padeda perimti pažangius vadybos modelius, diegti inovacijas ir drąsiau žvelgti į tarptautines rinkas.
Kitas svarbus sugrįžtančiųjų indėlis – kapitalas ir idėjos. Užsienyje uždirbti pinigai dažnai ne tik padeda įsigyti būstą ar užtikrinti šeimos gerovę, bet ir virsta investicijomis į naujus verslus. Grįžtantys lietuviai steigia startuolius, kuria paslaugų įmones, investuoja į nekilnojamąjį turtą ar technologinius projektus. Tokios investicijos – ilgalaikė nauda: jos kuria naujas darbo vietas ir kelia Lietuvos regionų konkurencingumą.
Svarbu ir tai, kad kartu su finansais grįžtantys žmonės atsiveža ir ryšių tinklą – pažintis, užmegztas tarptautinėse kompanijose, universitetuose ar verslo bendruomenėse. Tai atveria duris bendriems projektams, partnerystėms, naujoms rinkoms. Lietuvai, siekiančiai pritraukti užsienio investicijas ir įsitvirtinti kaip technologijų bei inovacijų centrui, šie ryšiai – neįkainojami.
Tarnystė Tėvynei – grįžtantys į Lietuvos kariuomenę
Ypatinga grįžtančiųjų grupė – tie, kurie pasirenka tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Jų sprendimas neretai gimsta ne tik iš pareigos jausmo, bet ir iš noro savo rankomis stiprinti valstybės saugumą. Būdami toli nuo namų, šie žmonės dažnai dar aiškiau suvokia, kokia svarbi yra laisvė ir nepriklausomybė, todėl grįžimas į Lietuvą tampa sąmoningu pasirinkimu prisidėti prie tėvynės gynybos.
Lietuvos krašto apsaugos atstovai daug dirba sklaidydami mitus apie Lietuvos kariuomenę tarp užsienyje gyvenančių jaunuolių. Dažniausiai pasitaikantys mitai yra, kad užsienyje galima išvengti tarnybos pareigos Lietuvoje, kad tarnyba tai yra laiko švaistymas, kad už tarnybą nemokama, kad tarnauja tik vidutinybės ir t.t.
Galima pasidžiaugti, kad kiekvienais metais šaukiamųjų į privalomąją pradinę karo tarnybą Lietuvos kariuomenėje gretas papildo vis daugiau užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių. Šiuo metu tarnybą atlieka per 50 tokių karių. Prieš metus jų buvo 37. Ketvirtadalis jaunuolių pabaigę tarnybą planuoja likti ir toliau kurti gyvenimą Lietuvoje. Nuo 2026-ųjų įsigaliosianti nauja karo prievolės tvarka pasiūlys dar daugiau lankstumo ir galimybių. Kiekvienas Lietuvos pilietis galės pasirinkti sau tinkamiausią tarnybos kelią, rinktis profesijas, sutrumpinti tarnybos laiką arba rinktis išplėstą alternatyviąją tarnybą.
Grįžtantys tarnauti kariuomenėje – tai gyvas įrodymas, kad išeivija ir tėvynė nėra atskiri pasauliai. Tai ryšys, kurį stiprina ne vien sentimentai, bet ir atsakomybė: žinojimas, kad kiekvienas į Lietuvą sugrįžęs stiprina valstybės ekonomiką, valstybės tapatybę ir mūsų bendrą gynybinę galią. Stipresnė Lietuva yra ir stipresnė NATO, kurios narė jau daugiau nei 20 metų yra ir mūsų valstybė.
Parašykite komentarą