Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-12-04 |
Gana prastos žinios JAV prezidentui Donaldui Trumpui.
Prieš pusantros savaitės tyrimų organizacija „Gallup“ paskelbė, kad juo pasitiki apie 36 proc. amerikiečių. Nepasitiki – net 60 proc. Skaičiai – gal ir ne pragariški. Reitingų krytį anksčiau ar vėliau patyrė visi naujausiųjų laikų JAV lyderiai. Jeigu neprisimintume, kad D. Trumpo inauguracija įvyko vos sausio 20-ąją.
Prastus pritarimo rodiklius rodo ir atskiros JAV prezidento veiklos sritys, kur jis išsijuosdamas rodo savo energiją bei aktyvumą. Jo vykdomą užsienio politiką remia tik 41 proc. amerikiečių, sprendimus dėl imigracijos (galime tai vadinti baltu D. Trumpo politikos eržilu) – tik 37 proc. Jo veiksmus dėl karo Ukrainoje – vos 31 proc. bendrapiliečių.
Tokiame fone šią savaitę vyko paskutinė karo Ukrainoje diplomatinė drama. Susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu į Maskvą vyko specialusis pasiuntinys Stevenas Witkoffas bei D. Trumpo svainis Jaredas Kushneris. Jie Rusijos diktatoriui atvežė anksčiau suderintą, tačiau ukrainiečių derybininkų pakoreguotą taikos planą. Ir po penkių valandų pokalbio išvyko atgal per balą nieko nepešę. Taigi šia tema D. Trumpo reitingai pažangos, matyt, nepatirs.
Tuo pačiu V. Putinas, atrodo, šiame diplomatijos kėlinyje pasiekė savo trokštamų tikslų. Jis darsyk patvirtino savo poziciją – jokių nuolaidų, o karo lauke jį patenkins tiks Ukrainos kapituliacija. Nei D. Trumpas, nei jo atstovai nebereikalauja, kad rusų kariuomenė sustabdytų karo veiksmus ir paskelbtų ugnies nutraukimą tuojau pat. Tai reiškia, kad tebegalioja jo D. Trumpui dar susitikime Ankoridže įpiršta rusiškos taikos formulė – pirmučiausiai visaapimantis taikos susitarimas, o po to – paliaubos fronte. Kol kas jam pavyksta pasiekti, kad taikos sąlygų aptarimo procese nedalyvautų Europos šalys. Aktualiuoju lygiu jis tikisi, kad atsiradus tam tikrai taikos derybų pažangai vakariečiai ims atšaukti Rusijai dėl agresyvaus karo veiksmų taikomas ekonomines sankcijas. Ir kad D. Trumpas, o ne jis – V. Putinas – įtikins Europą sekti JAV pavyzdžiu.
Beje, tarsi pasityčiodamas iš D. Trumpo pasiuntinių V. Putinas į susitikimą su jais vėlavo apie pusantros valandos. Galėtume sakyti, kad tai – jokia staigmena. Rusijos diktatorius paprastai vėluoja visur ir visada. Ir kad tąja prasme S. Wittkoffui su J. Kushneriu tekusios pusantros valandos – ne pats ilgiausias laukimo priimamajame laikas. Tačiau yra bent du svarbūs šio gesto niuansai. Visai gali būti, kad taip V. Putinas parodė, kad ketino kalbėtis ne su šiais personažais, o su D. Trumpu, su kuriuo buvo numatyta susitikti Budapešte, tačiau susitikimas buvo atšauktas.
V. Putinas į susitikimą vėlavo užsibuvęs kažkokiame verslo forume, kur prapliupo grasinimais karu Europai. Tiesa, jis sakė kitaip: mes nesiruošiame pulti Europos, tačiau jei „Europa nori [kariauti], esame pasiruošę kad ir dabar”. Jeigu pamiršome, panašia leksika su reikšmingais šalutiniais sakiniais prieš penketą metų V. Putinas kalbėjo ir apie Ukrainą. Leksikos potekstės tapo aiškios 2022 m. vasario 24-ąją.
Okupuotų Ukrainos teritorijų tarptautinio pripažinimo klausimas tebėra diplomatinių derybų darbotvarkėje. V. Putinas, žinoma, tikisi, kad Ukrainos Donecko bei Luhansko sritys derybų metu bus pripažintos Rusijai. Tą pripažinimą patvirtins taip taip Europos Sąjunga (ES) bei NATO (nors, kaip rašiau, Maskva siekia visaip ES iš derybų eliminuoti). Tai, kad jis savo kalbose nebemini iš dalies okupuotų Zaporižės bei Chersono regionų, jau atrodo kaip drastiškos diktatoriaus nuolaidos.
Dar kai kurie ekspertai pastebi, kad nežinia kaip, tačiau V. Putinui pavyko įtikinti D. Trumpo pasiuntinius po derybų skristi į Vašingtoną namo, o ne pas ukrainiečių derybininkus į Ženevą (Šveicarija), kaip buvo suplanuota anksčiau. Kitaip tariant, galime laikyti, kad V. Putinui visomis reikšmingomis prasmėmis pavyko D. Trumpui permesti kimštinį kamuolį.
Ir didelis klausimas, kaip elgsis JAV lyderis. Nors jau net ir S. Wittkofui turėtų būti aišku: V. Putinas ne siekia taikos, o tampo laiką JAV prezidentą mulkindamas.
O štai D. Trumpas niekaip nepraranda vilties susitarti su Kremliaus šeimininku dėl verslininkiško sandorio. Tai ir yra toji JAV ir Rusijos lyderių bendravimo „Ankoridžo dvasia“. Nes vienintelis epizodas, kada V. Putinas demonstravo esąs sumišęs buvo apie tai, kad jie su D. Trumpu taip maloniai pabendravo Aliaskoje, o iškart po to Vašingtonas įvedė griežtas sankcijas „Lukoil“ bei „Rosneft“.
Trampas nori laimeti neišleides nei vieno kozerio.
Vėl staselio pezalai. „Dar kai kurie ekspertai pastebi, kad nežinia kaip, tačiau V. Putinui pavyko įtikinti D. Trumpo pasiuntinius po derybų skristi į Vašingtoną namo, o ne pas ukrainiečių derybininkus į Ženevą (Šveicarija),”,- MULKIAI, o ne ekspertai. Nuo kada Prezidento pasiųsti derybininkai apie derybų rezultatus pirma praneša trečiam asmeniui, o ne Prezidentui. Nepezėk staseli !
Galejo ir telefonu pranesti