Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2025-12-23 |
Nusistovėjusi tradicija, kad Naujųjų metų vakaras Klaipėdos dramos teatre švenčiamas su koncertu, šiemet nutraukiama. Paskutinėmis 2025 m. dienomis didžiojoje salėje karaliaus spektaklis „Mane vadina Kalendorium“.

Vieno žinomiausių latvių režisierių Elmaro Senkovo spektaklio pagal Latvijoje kultinį populiarumą pasiekusį Andrio Kalnozolo romaną „Mane vadina Kalendorium“ Klaipėdos dramos teatre premjera vyko, neatsitiktinai, vasario 14 d. Spektaklio bilietai buvo iššluoti akimirksniu. Romanas „Mane vadina Kalendorium“ (lietuvių kalba jį 2022 m. išleido „Odilės“ leidykla) buvo sukėlęs nemažas susidomėjimo bangas ir tarp lietuvių skaitytojų, tad būsimas spektaklis viliojo knygos gerbėjus. Žinia, kad pagrindinius vaidmenis atliks vieni ryškiausių vardų teatre – Darius Meškauskas (Janinos vaidmuo) ir tais metais „Pietinia kronikas“ filme triumfavęs Džiugas Grinys (Oskaro vaidmuo), taip pat turėjo savo poveikį.
„Mane vadina Kalendorium“ yra tobulai naujametinis. Man patinka E. Senkovas ir jo šiek tiek chuliganiškas, šiek tiek filigraniškas, šiek tiek mocartiškas priėjimas prie kūrinio bei jo darbo metodika, man labai patinka pats A. Kalnozolo romanas, ir galiausiai, man patinka, kad tai vienas iš tų retų spektaklių, kuriuos žiūrint kažkas nutinka ir pajunti, kad sėdi tarp kitų žmonių ir jauti lygiai tą patį, ką jaučia jie. Atsiranda mikrobendruomenė, labai trumpam, vėliau ji išsiskirsto po namus, bet tuo metu toje salėje žinai, kad esi nuostabioje gerų žmonių bendruomenėje“, – sako teatro meno vadovas Gintaras Grajauskas.
Vienas iš spektaklio epizodų vaizduoja sriubos virtuvę, pertraukos metu ši virtuvė tampa realybe – žiūrovai vaišinami sriuba ir taip tarsi įtraukiami į spektaklio pasaulį, tampa dalimi Oskaro buriamos bendruomenės.
„Faktas, kad tai sriuba, ne sumuštiniai su ikrais, tame yra beveik religinis jausmas“, – prisimindamas, kaip per premjerą ir pats padėjo pilstyti sriubą, G. Grajauskas minėjo iki šiol likusį artumo jausmą, lyg visi žiūrovai būtų savi, namiškiai.
Pasak jo, šis mikrobendruomenės jausmas išlieka ir po spektaklio, kaip ir žinojimas, jog žmonių vienybė ir artumas įmanomas, „visoje šitoje dabartinėje situacijoje, kuomet agresijos laipsnis užkilęs iki palubių, sudalyvavimas šiame spektaklyje, net ne žiūrėjimas, o sudalyvavimas – magiškas ritualas, suteikia viltį, kad viskas gali grįžti į normalias vėžes, kad žmogiškumas niekur nedingo“.
„Mane vadina Kalendorium“ G. Grajauskas vadina magišku, mat spektaklyje itin įtaigiai ir paprastai kalbama apie pačias svarbiausias vertybes – paprastas žmogus iš mažo miestelio daro gražius ir gerus dalykus. O visi tie, rodos, nesudėtingi ir nedideli Oskaro veiksmai galiausiai tampa tą bendruomenę transformuojančiu stebuklu.
Įvykus premjerai, vasarį spektaklis buvo parodytas kelis kartus, bet 90-ajame sezone jam į sceną išeiti kol kas nepavyko dėl galybės įvairių priežasčių. Tad nors ir buvo daug jį norinčių pamatyti žmonių, jiems teko laukti iki pat gruodžio pabaigos. Šiuo metu į spektaklį likę bilietai sparčiai tirpsta, o nespėsiančius jo pamatyti gruodį, teatro meno vadovas ramina žadėdamas, kad antrajame sezono pusmetyje spektaklis scenoje svečiuosis dažniau. Jį numatoma rodyti ir sausio, ir vasario, ir balandžio mėnesiais.
Sausį laukia ir staigmena „Mane vadina Kalendorium“ gerbėjams – kartu su Klaipėdos apskrities viešąja I. Simonaitytės biblioteka planuojamas atviras bibliotekos ir vieno iš mieste veikiančių skaitytojų klubų susitikimas, skirtas A. Kalnozolo knygai, jame dalyvaus ir Mamos vaidmenį spektaklyje atliekanti aktorė Eglė Barauskaitė.
„Mane vadina Kalendorium“ Klaipėdos dramos teatre rodomas gruodžio 28, 30 ir 31 dienomis.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Linkėjimas Klaipėdos dramos teatrui- gal jau laikas skelbti kitų metų repertuarą? Ar su Kalendorium viskas ir baigsis? Jokios pagarbos savo žiūrovui, klaipėdiečiams. Muzikinis teatras iki gegužės viską turi? Čia tokia rinkodara be sausio spektaklių? Kada pabusite iš letargo, ponai?
Kad visas gyvatynas su gyvatės metais iššliaužtų ir pasibaigtų….