Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-02-04 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu mūsų šalyje įtvirtinta nauja pareigybė – atvejo vadybininkas.
Vienas iš šio specialisto tikslų yra koordinuoti pagalbos šeimai procesą bei suburti specialistų komandą, kuri padėtų šeimai, patiriančiai socialinę riziką. Atvejo vadybininko komandą gali sudaryti įvairūs specialistai: socialinis darbuotojas, socialinis pedagogas, specialusis pedagogas, logopedas, priklausomybės ligų specialistas, šeimos gydytojas, policijos pareigūnas, psichologas, psichiatras ir kiti specialistai pagal poreikį. Atvejo vadybininko darbo tikslas – padėti šeimai ir vaikui identifikuoti ir tinkamai išnaudoti turimus išteklius, nustatyti ne tik socialinės rizikos veiksnius, su kuriais susiduria šeima ir vaikas, bet ir jų stiprybes, kurios gali padėti spręsti šeimos ir (ar) vaiko problemas, gerinti šeimos situaciją.
Socialinio pedagogo vienas iš pagrindinių tikslų yra laiku pastebėti vyraujančias vaikų ugdymo įstaigos nelankymo, nesimokymo, netinkamo elgesio, bendravimo ir kitas tarp vaikų esančias problemas, jas įvertinti bei spręsti. Taip pat padėti įgyvendinti vaiko ir mokinio teisę į mokslą, užtikrinti jo saugumą mokykloje bei sudaryti prielaidas pozityviai vaiko ir mokinio socializacijai ir pilietinei brandai.
Socialinis pedagogas yra svarbi ugdymo įstaigos dalis, kuri dirba ne tik su mokyklos bendruomene, bet ir tėvais bei kitų įstaigų specialistais. Atvejo vadybininko koordinuojamas pagalbos procesas šeimai, dažnu atveju neapsieina be socialinio pedagogo įsitraukimo. Socialinio pedagogo veikla orientuota į neatidėliotinas ir metodais paremtas svarbias vaiko socializacijos problemas, kur kaip pagrindinis uždavinys iškeliama ne tik socialinės adaptacijos problema, bet ir tolesnės pasekmės vaiko asmenybei, funkcionavimui, vystymuisi.
Šiandieniame gyvenime vykstantys ekonominiai, politiniai pokyčiai daro įtaką žmonių būčiai, buičiai ir sunkesnei adaptacijai visuomenėje. Naujai iškyla tokios problemos kaip didėjantis vaikų nusikalstamumas, įvairios priklausomybės, mokyklos nelankymas, emociniai sunkumai ir kt.
Tarpinstitucinis bendradarbiavimas svarbus atvejo vadybos procese, kadangi įvairūs socialiniai veiksniai sąlygoja kompleksinių problemų pasireiškimą, kurių sprendimui vienos organizacijos ar institucijos, teikiančios socialines paslaugas nepakanka. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas svarbus tuo, kad siekiama įtraukti ne tik specialistus, bet ir visą šeimą į pagalbos teikimo procesą. Labai svarbu, kad asmenys aktyviai dalyvautų problemos sprendimo procese, nes esamos situacijos suvokimas ir noras panaikinti trukdžius gali užtikrinti greitesnį rezultatų pasiekimą. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra galimybė šeimai, vaikui išreikšti savo požiūrį į susidariusią situaciją ir aktyviai dalyvauti priimant sprendimus dėl reikalingos pagalbos.
Šeima tai pirminis ir pagrindinis visuomenės institutas, kuriame vystosi jos narių vertybių sistema, požiūris, savarankiškumas. Šeima – unikali socialinė institucija, suvokiama kaip pirminė savo narių emocinės paramos ir globos teikimo sistema, kaip prieglobstis nuo vienatvės ir gyvenimo negandų, tenkinantis meilės, supratimo ir palaikymo poreikį. Atsižvelgiant į tai, šeimos įsitraukimas į pagalbos procesą yra itin svarbus, norint siekti teigiamų pokyčių.
Tarpinstitucinis bendradarbiavimas – tai atvejo vadybininko sutelkta komanda, kurią vieniją bendras tikslas. Kiekvienas komandos narys turi skirtingą patirtį, požiūrį, funkcijas, kurių dėka pagalbos šeimai procesas yra vertinamas iš įvairių prizmių, siūlomi įvairūs galimi pagalbos sprendimo būdai. Dėl komandinio darbo naudingumo specialistų išsikelti tikslai, uždaviniai yra pasiekiami daug efektyviau nei individualaus darbo metu. Dėl šių priežasčių teikiant pagalbą krizę patiriančiai šeimai, vaikui, tikslinga specialistams dirbti komandoje, aktyviai įtraukiant ir pačią šeimą.
Parašykite komentarą