Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2026-10-28 |
Artėjant Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms, Klaipėdos „Vyturio“ progimnazijos bendruomenė jau šeštus metus susibūrė prasmingai socialinei-pilietinei akcijai „Apšvieskime užmirštus kapelius!“ Per šiuos metus iniciatyva išaugo į gražią gerumo tradiciją, kasmet suburiančią mokinius, mokytojus, tėvelius ir socialinius partnerius. Tai laikas, kai kasdienį skubėjimą pakeičia susikaupimas, nuoširdus buvimas kartu ir noras dalytis gerumu, o paprasti darbai įgauna ypatingą prasmę.

Spalio 26-ąją progimnazijoje netrūko kūrybinio šurmulio, šypsenų, šiltų pokalbių ir bendrystės. Kūrybinėse dirbtuvėse mokiniai, jų tėveliai, mokytojai, darbuotojai ir socialiniai partneriai susibūrė bendram tikslui – savo rankomis sukurti puokšteles, kurios papuoštų nelankomus, užmirštus kapelius. Kiekviena kompozicija gimė iš kruopštaus darbo, kūrybiškumo, kantrybės ir nuoširdaus noro padaryti gera.
Ypač džiugu, kad ši iniciatyva kasmet peržengia vienos mokyklos ribas ir suburia vis daugiau bendraminčių. Šiemet prie akcijos prisijungė Klaipėdos „Varpo“ ir Suaugusiųjų gimnazijų, „Saulėtekio“ progimnazijos, „Litorinos“ mokyklos, Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos bei lopšelio-darželio „Vyturėlis“ bendruomenių atstovai. Savo dalyvavimu visus pradžiugino ir Šv. Juozapo Darbininko parapijos klebonas Viktoras Ačas, kurio buvimas kartu šiai iniciatyvai suteikė dar daugiau dvasinės šilumos ir prasmingumo.
STEAM ugdymas, kuris augina ne tik gebėjimus, bet ir širdis
Šių metų kūrybinės dirbtuvės tapo puikiu pavyzdžiu, kaip STEAM ugdymo principai gali natūraliai įsilieti į prasmingas, gyvenimiškas veiklas. Čia susitiko gamtos mokslai, technologijos, inžinerinis mąstymas, menai ir matematika, o svarbiausia – žinios buvo siejamos su tikru, bendruomenei reikšmingu darbu.
Kurdami puokšteles mokiniai turėjo galimybę pažinti gamtines medžiagas, jų savybes, derinti spalvas, formas ir tekstūras, ieškoti kūrybiškų, tvarių bei praktiškų sprendimų. Kompozicijų kūrimas skatino ne tik meninę saviraišką, bet ir inžinerinį mąstymą – reikėjo apgalvoti, kaip sujungti skirtingas medžiagas, išlaikyti kompozicijų stabilumą, sukurti estetišką ir rudeniškoms oro sąlygoms tinkamą darbą. Mokiniai mokėsi planuoti, eksperimentuoti, spręsti iškilusius sunkumus, tartis ir bendradarbiauti.
Ne mažiau svarbus šios veiklos akcentas – tvarumas ir atsakingas santykis su aplinka. Gamtinių medžiagų panaudojimas, jų derinimas ir kūrybiškas pritaikymas skatino suvokti, kad grožis nebūtinai gimsta iš sudėtingų ar brangių priemonių. Kartais pakanka to, ką dovanoja gamta, šiek tiek išmonės ir nuoširdaus darbo.
Tačiau bene didžiausia šių dirbtuvių vertė – STEAM ugdymo ir žmogiškųjų vertybių dermė. Mokiniai kūrė ne dėl pažymio ar įvertinimo. Jų darbai turėjo tikrą paskirtį, konkrečią vietą ir gilią prasmę. Kiekviena sukurta puokštelė tapo ne tik kūrybinio darbo rezultatu, bet ir pagarbos, atminimo bei rūpesčio kitu žmogumi simboliu.
Taip mokymasis virto prasminga patirtimi, kurioje žinios buvo pritaikytos gyvenime, kūryba tapo gerumo išraiška, o pilietiškumas – tikru, apčiuopiamu veiksmu.
Mažos švieselės – didelė prasmė
Spalio 27-ąją gerumo darbai persikėlė į Lėbartų kapines. 5–8 klasių mokiniai, lydimi mokytojų, tvarkė nelankomus kapelius, puošė juos savo rankomis sukurtomis kompozicijomis ir uždegė atminimo žvakeles.
Tyliose kapinių alėjose suspindo mažos švieselės – tarsi nebylus pažadas, kad ir tie, kurių kapų jau niekas nebelanko, nėra pamiršti. Kiekvienas sutvarkytas kapelis, kiekviena padėta puokštelė ir uždegta žvakelė liudijo paprastą, bet labai svarbią tiesą – pagarba žmogui nesibaigia jam išėjus.
Tokios akimirkos ugdo daugiau nei žodžiai ar pamokos vadovėliuose. Vaikai mokosi suprasti, kad pilietiškumas prasideda nuo asmeninės atsakomybės, pagarba – nuo gebėjimo prisiminti, o gerumas – nuo paprasto apsisprendimo padėti, nelaukiant jokio atlygio. Tai vertybės, kurias svarbu ne tik įvardyti, bet ir patirti, išgyventi, perduoti vieniems kitiems.

Klaipėdos „Vyturio“ progimnazijos direktorė Inga Bagdonienė džiaugiasi, kad šešerius metus gyvuojanti iniciatyva tapo neatsiejama mokyklos bendruomenės gyvenimo dalimi.
„Man ši akcija yra kur kas daugiau nei kapelių tvarkymas ar žvakelių uždegimas. Tai mūsų bendruomenės širdies šviesa. Kiekvienais metais matau, kiek daug gerumo, jautrumo ir noro būti kartu telpa žmonėse. Ypač džiaugiuosi mūsų mokiniais, kurie mokosi ne tik kurti, bet ir dalytis, ne tik išgirsti apie pagarbą, bet ir ją parodyti savo darbais. Man labai svarbu, kad mūsų mokykloje STEAM ugdymas neapsiribotų vien technologijomis, eksperimentais ar kūrybiniais darbais. Siekiame, kad mokiniai suprastų, jog žinios įgauna didžiausią vertę tada, kai jas galime pritaikyti prasmingam tikslui. Ši iniciatyva parodo, kaip mokslas, kūrybiškumas, tvarumas ir žmogiškumas gali susijungti viename gerumo darbe“, – mintimis dalijasi direktorė.
Bendrystė, kuri įkvepia ir vienija
Už šios prasmingos iniciatyvos slypi didelis bendras darbas, rūpestis ir nuoširdus atsidavimas. Ypatinga padėka skiriama akcijos organizatorėms – direktoriaus pavaduotojai ugdymui Orintai, dailės ir technologijų mokytojai Rasai bei tikybos mokytojai Jolitai, kurių iniciatyvumas, kūrybiškumas ir gebėjimas telkti bendruomenę kasmet padeda šiai gražiai tradicijai augti.
Nuoširdi padėka visiems mokytojams ir darbuotojams, mokiniams ir jų tėveliams, taip pat socialiniams partneriams, kurie ne tik prisidėjo prie akcijos, bet ir atvyko pabūti kartu, kūrė puokšteles, dalijosi savo laiku, idėjomis ir gerumu. Kiekvieno indėlis ypatingas, nes būtent iš tokių mažų, nuoširdžių darbų gimsta didelės ir prasmingos iniciatyvos.
Šešerius metus gyvuojanti akcija „Apšvieskime užmirštus kapelius!“ tapo ne tik gražia tradicija, bet ir gyvu įrodymu, kad mokykla yra kur kas daugiau nei vieta, kurioje įgyjamos žinios. Tai bendruomenė, kurioje auga vertybės, stiprėja ryšiai tarp kartų, mokomasi atsakomybės, pagarbos, empatijos ir bendrystės.
Šešeri metai. Daugybė gerų darbų. Šimtai rankų, kūrusių grožį, ir širdžių, dalijusių šilumą. Kaskart ši iniciatyva primena, kad dideliems ir prasmingiems darbams nereikia ypatingų progų ar didelių išteklių – kartais užtenka geros minties, bendro tikslo ir žmonių, kurie tiki tuo, ką daro.
Tegul ši tradicija ir toliau auga, įkvepia naujas kartas ir primena mums visiems, kad tikroji šviesa prasideda ne nuo žvakės liepsnelės, o nuo žmogaus širdies. Ir kuo daugiau žmonių ta šviesa dalijasi, tuo šviesesnis tampa pasaulis aplink mus.
Nes kol prisimename, tol niekas nėra užmirštas.
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Parašykite komentarą