Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-10-15 |
Klaipėdos konteinerių terminale (KKT) vienas duetas išsiskiria ypatingu ryšiu. Tai Kazimieras ir Matas Norvaišai. Jų profesinės istorijos susipina taip natūraliai, kad atrodo, lyg vienos kartos estafetė pamažu pereina kitai.
Kazimieras Norvaiša į KKT atėjo prieš 17 metų, kai įmonė ieškojo žmogaus, galinčio sustiprinti darbų saugos sritį. „Tuo metu statybų įmonėje, kur dirbau, prasidėjo krizė, o terminale kaip tik reikėjo aplinkos apsaugos specialisto – taip ir atsidūriau čia. Galima sakyti, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje“, – prisimena Kazimieras.
Prieš pradėdamas darbą terminale, Kazimieras net 11 metų dirbo pedagoginį darbą, iš kurių 6 metus fizikos mokytoju keliose Klaipėdos mokyklose bei fizikos dėstytoju tuometiniame Kauno politechnikos instituto Klaipėdos filiale. Čia jis dėstė fiziką ir dabartiniam KKT vadovui Vaidotui Šileikai. Sukaupta pedagoginė patirtis Kazimierui labai praverčia ir šiandien – jis geba aiškiai perteikti tiek teorinius, tiek praktinius darbų saugos principus naujiems darbuotojams. Neatsitiktinai būtent Kazimieras dažnai yra vienas pirmųjų žmonių, į kurio rankas patenka KKT naujokai – jis padeda jiems suprasti, kad sauga yra ne formalumas, o darbo kultūros dalis.
Jo darbas nuo pat pradžių buvo kupinas atsakomybės. Terminale 2008 m. vyko intensyvūs pokyčiai, reikėjo užtikrinti, kad krovos procesai vyktų ne tik greitai, bet ir saugiai. „Svarbiausia buvo rasti kompromisą tarp greičio ir saugumo. Laikytis reikalavimų, bet tuo pačiu netrukdyti darbui – tai visada iššūkis“, – sako jis.
Per beveik du dešimtmečius Kazimieras tapo tikru darbų saugos žinovu. Jis prisimena, kaip keitėsi požiūris į darbuotojo saugumą: „Anksčiau už viską atsakydavo institucijos, o dabar – pati įmonė. Tai reiškia, kad sauga tapo ne formalumu, o realia atsakomybe“.
Šiandien Kazimieras yra vienas iš tų žmonių, kurie formuoja įmonės kultūrą iš vidaus. Jo ramus tonas, sisteminis mąstymas ir gebėjimas išgirsti kitus kolegas padeda kurti aplinką, kurioje saugumas tampa natūralia darbo dalimi. „Svarbiausia – ne bausti ar drausti, o paaiškinti, kodėl kažką darome vienaip ar kitaip, – sako jis. – Kai žmogus supranta, kam to reikia, saugumas tampa savaime suprantamas“.
Mato Norvaišos kelias į terminalą prasidėjo netikėtai. „Iš pradžių ieškojau įvairių darbų, keli nepavyko, o tada tėtis pasakė, kad terminale reikia žmonių. Atėjau išbandyti ir likau“, – pasakoja jis.
Matas pradėjo nuo talmano pareigų, tačiau šiuo metu jau yra užėmęs aplinkos apsaugos specialisto vaidmenį. Baigęs Klaipėdos universitete chemijos inžinerijos (aplinkos ir energetikos) studijas, jis žvelgia į darbą atsakingai, bet be didelių lūkesčių: „Niekada per daug neplanuoju – atėjau trumpam, o dirbu jau ketverius metus. Dabar mokausi, gilinu žinias, o kai reikia, visada galiu pasitarti su tėčiu“.
Kazimieras tuo džiaugiasi: „Smagu, kad Matas noriai mokosi ir domisi. Galiu jam perduoti žinias be jokio barjero – žinau, kaip jis sureaguos, ir tai labai palengvina procesą.“
Mato darbas aplinkosaugos srityje tampa vis svarbesnis įmonei, kuriai rūpi tvari veikla. „Man įdomu matyti, kaip terminalas prisitaiko prie šiuolaikinių reikalavimų – nuo atliekų rūšiavimo iki to, kad krovos procesai ir veiklos poveikis aplinkai būtų tinkamai suvaldyti ir atitiktų teisinį reglamentavimą. Aplinkosauga nėra tik dokumentai – tai realūs veiksmai ir jų rezultatai. Malonu žinoti, kad galiu prisidėti prie dar švaresnės ir atsakingesnės terminalo veiklos“, – sako Matas.
Nors tėtis ir sūnus dirba toje pačioje įmonėje, jie stengiasi išlaikyti balansą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. „Apie darbą namie beveik nekalbame – darbas lieka darbe“, – sako Kazimieras.
Tačiau jų ryšys matomas kasdien – abu į darbą atvažiuoja dviračiais. „Taip jau susiklostė – sveika, ekologiška ir tiesiog smagu“, – šypsosi Matas.
Kazimieras sūnui dažnai primena tris svarbiausius dalykus: atidumą, kruopštumą ir loginį mąstymą.
„Aplinkosauga – plati sritis. Čia svarbu ne tik atliekų rūšiavimas, bet ir tai, kaip prižiūrime krovos procesus bei užtikriname, kad veiklos poveikis aplinkai būtų valdomas ir atitiktų visus reikalavimus. Tai atsakingas, bet prasmingas darbas“, – pabrėžia tėtis.
Jų bendras darbas toje pačioje įmonėje leidžia ne tik dalintis žiniomis, bet ir geriau suprasti vienas kitą. „Mums paprasta susiderinti – žinau, kaip tėtis mąsto, o jis žino, kaip aš reaguoju. Nereikia ilgų paaiškinimų, kartais užtenka žvilgsnio ar vieno sakinio“, – sako Matas.
Nors pats Matas sako dar negalvojantis, kur bus po dešimties metų, tėčio patarimai jam svarbūs: „Visada galiu paklausti, kai kažko nežinau. Kartais jis patikrina, kartais tiesiog paaiškina – viskas vyksta natūraliai.“
O Kazimieras į sūnaus ateitį žiūri optimistiškai: „Norėčiau, kad jis nesustotų ties vienu darbu. Aplinkosauga – labai plati sritis, bet kol kas džiaugiuosi, kad jis čia, kartu su manimi. Terminale reikalingi atsakingi žmonės, o Matas būtent toks. Mes abu siekiame, kad įmonėje viskas vyktų saugiai ir tvarkingai – tiesiog kiekvienas savaip“.
Parašykite komentarą