Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-12-18 |
Daugiau nei 120 iš už grotų išleistų Baltarusijos režimo politinių kalinių už kalio trąšas – tokia paskutinės savaitės politinio turgaus aktualija. Tiek kainavo JAV ekonominių sankcijų sušvelninimas (ne visiškas atšaukimas, kaip dažnai teigiama) Baltarusijai.
Jos buvo įvestos dar 2021 m., reaguojant į diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos režimo represijas prieš visuomenę po 2020 m. surengtų prezidento rinkimų farso. Tąsyk A. Lukašenka sulaikė ir ilgam įkalino ne tik aktyvius daugiatūkstantinių protestų dalyvius, bet ir buvusius konkurentus rinkimuose, kuriuos esą laimėjo.
Kyla klausimas: koks gi buvo tikrasis JAV ir Baltarusijos interesas įvykdyti šį sandorį?
Yra tvirtinančių, esą tokiu būdu JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija siekia šiek tiek atriboti A. Lukašenką nuo Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino, kad pastarąjį susilpnintų. Be to D.Trumpui norisi pasirodyti, koks jis didis humanitaras-taikdarys, laisvinantis iš belangės už laisvę pasisakančius žmones. Trečioji versija – su Baltarusijos gaminamų ir eksportuojamų kalio trąšų pagalba parodyti špygą kaimyninei Kanadai, kuri į JAV šiuo metu eksportuoja apie 85% Amerikos žemės ūkyje naudojamų kalio trąšų ir taip sumažinti priklausomybę nuo kanadiečių.
Radau duomenų, kad 2022 m. iš Baltarusijos į JAV buvo įvežta kalio trąšų už 103 mln. JAV dolerių (jau po sankcijų įvedimo).
A. Lukašenkos interesas yra tiesioginis bei labai aiškus: kalio trąšos yra svarbi režimo ūkio eksporto šaka, leidžianti gauti dolerių be Rusijos malonės. Užtai galima atiduoti net politinius kalinius, juos išsiunčiant iš šalies, kur užsienyje jie be realios veiklos paprastai susipjauna tarpusavyje.
2021 m. iki JAV ir Europos Sąjungos (ES) sankcijų Baltarusija užėmė antrąją vietą tarp kalio trąšų tiekėjų visame pasaulyje. Ir iš prekybos uždribo iki 3 mlrd. USD. Tačiau po įvestų sankcijų kalio trąšų eksportas iš Baltarusijos „sėdo“ nuo 40,6 mln. tonų (2021 m.) iki 35-39 mln. t (2022 m.). Dabar ji nusileido į trečiąją vietą (po Kanados ir Rusijos). Dabar jos pajamos iš kalio trąšų eksporto, nepriklausomų analitikų turimais duomenimis, siekia apie 2,5 mlrd. USD per metus, šaliai padidinus parduodamų trąšų apimtis Azijos rinkose (29 proc. Kinijos rinkoje naudojamų trąšų), tačiau savo produkciją čia parduoda su didelėmis nuolaidomis.
Taigi, mažų mažiausiai oficialus Minskas po JAV sankcijų sušvelninimo gali iš naujo derėtis su pirkėjais iš Azijos bei Afrikos, nes turi galimybę dalį parduodamų kalio trąšų nukreipti į itin mokią JAV rinką.
ES kol kas sankcijų Baltarusijai nei atšaukia, nei švelnina. Esą dėl to, kad tebeaktualios yra priežastys, dėl kurių sankcijos buvo įvestos.
A. Lukašenkos ir specialaus D. Trumpo pasiuntinio Baltarusijai Johno Coale’o derybose Minskas greičiausiai teikė klausimų apie JAV galimybes „paspausti“ ES, kad ir europinės sankcijos kalio trąšoms būtų bent jau sušvelnintos. Kol kas nežinoma, ką apie tai mano Vašingtono atstovai. Tačiau šiemet patyrus, kokia lengva ranka D. Trumpas skelbia įvairius importo tarifus skirtingoms šalims tai dėl „neteisingų prekybos sąlygų“, tai dėl „narkotikų gamybos“, šis aspektas kelia tam tikro nerimo ir politiniuose Vilniaus bei Briuselio koridoriuose. Antai mūsų prezidento Deivido Matulionio kalboje šios savaitės pradžioje nuskambėjo pirmasis tokios operos motyvas, esą Lietuvai gali tekti rinktis tarp užblokuoto kalio trąšų tranzito savo teritorija bei krovos Klaipėdos uoste ir JAV karių buvimo šalyje. Šiam pareiškimui jau spėjo paploti įvairių politinių pažiūrų „racionalios Lietuvos užsienio politikos“ šalininkai.
Vis dėlto trečiadienį D. Matulionis rado reikalą patikslinti esą tai buvo jo spontaniška reakcija į netikėtą žurnalistų klausimą, todėl jis bereikalingai leido sau viešai pasvarstyti „kas būtų, jeigu būtų“. Tai mažų mažiausiai rodo, kad Vilniuje užklausų dėl sankcijų Baltarusijai iš Vašingtono ar Briuselio yra laukiama.
Tai reiškia, kad diskusijų tarp realios politikos bei vertybių Lietuvoje dar bus.
Parašykite komentarą